JT grėsmės vertintojų pateiktoje ataskaitoje, kurią matė naujienų agentūra AFP, sakoma, kad Talibanas turi asmenų, kuriuos nori areštuoti, „prioritetinius sąrašus“.
Didžiausias pavojus gresia žmonėms, dirbusiems svarbiausius darbus Afganistano kariuomenėje, policijoje ir žvalgyboje, sakoma dokumente.
Talibanas vykdo „tikslinius vizitus nuo durų prie durų“ pas žmones, kuriuos nori areštuoti, ir jų šeimų narius, sakoma ataskaitoje.
Joje nurodoma, kad talibai taip pat tikrina į Kabulo oro uostą vykstančius asmenis ir įrengė patikrinimo postus didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę ir Džalalabadą.
Dokumentą su trečiadienio data parengė žvalgybinę informaciją JT agentūroms teikianti organizacija „Norwegian Center for Global Analyses“.
„Jie nusitaikė į šeimas tų, kurie atsisako pasiduoti, persekioja ir baudžia jų šeimas „pagal šariato teisę“, – AFP sakė organizacijos vykdomasis direktorius Christianas Nellemannas.
„Manome, kad ir asmenys, anksčiau dirbę su NATO ir JAV pajėgomis bei jų sąjungininkais, ir jų šeimų nariai nebus apsaugoti nuo kankinimų ir egzekucijų“, – sakė jis.
„Tai sukels dar didesnį pavojų Vakarų žvalgybos tarnyboms, jų tinklams, metodams ir galimybėms ateityje atremti Talibano, ISIS (Islamo valstybės, IS) ir kitas teroristines grėsmes“, – pažymėjo Ch. Nellemannas.
Ataskaitoje sakoma, kad kovotojai „sparčiai verbuoja“ naujus informatorius bendradarbiauti su Talibano režimu ir plečia savo taikinių sąrašus susisiekdami su mečetėmis ir piniginių transakcijų tarpininkais.
Ataskaitoje perspausdinamas rugpjūčio 16 dienos Talibano laiškas vienam asmeniui, dirbusiam Afganistano vyriausybei kovos su terorizmu srityje. Laiške to asmens prašoma prisistatyti Talibano pareigūnams ir „pateikti informaciją apie savo darbo pobūdį ir santykius su britais ir amerikiečiais“.
„Jei neprisistatysite komisijai, vietoje jūsų bus areštuoti jūsų šeimos nariai ir jūs būsite už tai atsakingas. Su jumis ir jūsų šeimos nariais bus elgiamasi pagal šariato teisę“, – rašoma laiške.
„Norwegian Center for Global Analyses“ taip pat įspėjo, kad Talibanas gali nusitaikyti į šalyje likusius vakariečius ar kitus užsieniečius, įskaitant medikus, ar juos areštuoti, jei jie kritikuos šį judėjimą.
JT atstovas kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti dokumentą.
Po 20 metų šalyje buvusių užsienio pajėgų pasitraukimo ir afganistaniečių kariuomenės stulbinamo žlugimo sekmadienį sugrįžęs į valdžią Talibanas pradėjo intensyvią viešųjų ryšių kampaniją.
Talibai pažadėjo užtikrinti moterų teises, suformuoti įtraukią vyriausybę, paskelbti visišką amnestiją visiems, dirbusiems su Vakarų remta išrinkta Afganistano vyriausybe. Tačiau afganistaniečiai dar nepamiršo 1996–2001 metais valdžiusio Talibano ultrakonservatyvaus islamistinio režimo, taikydavusio tokias brutalias bausmes kaip mirties bausmė užmėtant akmenimis už svetimavimą.
Po Talibano pergalės dešimtims tūkstančių žmonių bandant pabėgti iš šalies Kabulo oro uoste kilo chaosas.
Talibano kovotojai vieną jų medžiojamo žurnalisto giminaitį nušovė, dar vieną jo artimąjį sunkiai sužeidė.
Kovotojai Afganistano vakaruose esančiame Herato mieste vaikščiojo iš vienų namų į kitus ir juos apieškojo – jie bandė surasti „Deutsche Welle“ žurnalistą, kuris dabar dirba Vokietijoje.
Kitiems žurnalisto artimiesiems pavyko pabėgti, dabar jie slapstosi, skelbia BBC.
„Vakarykštis artimo vieno iš mūsų redaktorių giminaičio nužudymas Herate, kurį įvykdė Talibanas, yra nesuvokiamai tragiškas dalykas. Tai liudija apie milžinišką pavojų, kuriame atsidūrė visi mūsų darbuotojai ir jų artimieji, esantys Afganistane“, – pareiškė „Deutsche Welle“ generalinis direktorius Peteris Limbourgas.
„Akivaizdu, kad Talibanas tiek Kabule, tiek provincijose jau įgyvendina organizuotą žurnalistų paiešką. Mes nebeturime laiko!“ – pridūrė P. Limbourgas.
Per pastarąsias savaites Talibanas apieškojo mažiausiai trijų „Deutsche Welle“ žurnalistų namus.
„Mes pastebime, kad Talibanas, dar prieš užimdamas visus didžiuosius miestus, ne tik Kabulą, pasižymėjo pažangesne žvalgybos sistema“, – BBC pasakojo Ch. Nellemannas iš Norvegijos globalių tyrimų centro.
„Jie turi sudarę asmenų sąrašus ir jau per pačias pirmąsias Kabulo užėmimo valandas pradėjo buvusių vyriausybės darbuotojų paieškas – ypač tų, kurie dirbo žvalgybos tarnybose ir specialiųjų pajėgų padaliniuose“, – aiškino Ch. Nellemannas.
Jis sakė, kad tai gali baigtis ne tik masinėmis egzekucijomis, bet ir „masiniu Vakarų suteiktų metodų ir žvalgybos tinklų atskleidimu. Tad tai gali smarkiai pakenkti daugeliui Vakarų žvalgybos tarnybų“.
„Talibanas beldžiasi į mūsų duris, – „Bloomberg“ sakė vienas Afganistano gyventojas, kuris dirbo vertėju, talkinusiu amerikiečių pajėgoms Afganistane keletą kruviniausių Afganistano karo metų. Vertėjo vardas neminimas saugumo sumetimais. – Mano trys dukros nuolat verkia. Mes esame labai išsigandę.“
Šiuo metu Kabulo oro uostą saugant apie 3 500 JAV karių ir tikintis ateinančiomis dienomis sulaukti dar didesnių pajėgų, Pentagonas tiki, kad galės evakuoti 5 000–9 000 žmonių per dieną. Bet kad ten nusigautų, jiems teks prasibrauti pro Talibano kontrolės punktus.
Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby antradienį pareiškė, kad kariuomenės „šventa pareiga“ yra padėti JAV pajėgoms dirbusiems afganams evakuotis iš šalies. Tačiau pagrindinis kariuomenės uždavinys, sakė J. Kirby, yra saugoti Kabulo oro uosto teritoriją, o ne transportuoti afganus į oro uostą.
„Turite suprasti ribotas misijos, kurią mes bandome šiuo metu vykdyti, galimybes“, – žurnalistams sakė J. Kirby.
Minėtas vertėjas yra įkliuvęs į tokią pat keblią padėtį, kaip ir daugelis afganų, įstrigusių šiame chaose. Jis sakė tikįs, kad amerikiečiai nepaliks jo mūšio lauke.
„Mes palaikėme gerus santykius, – kalbėjo vertėjas apie amerikiečių bičiulius, daugelis iš kurių iki šiol reguliariai palaiko su juo ryšį. – Mes buvome tarsi broliai.“
G7 nerimauja dėl pranešimų apie smurtines represijas Afganistane
Didžiojo septyneto (G7) šalys ketvirtadienį po užsienio reikalų ir plėtros ministrų virtualaus posėdžio pareiškė nerimą dėl pranešimų apie smurtines represijas kai kuriose Talibano vadovaujamo Afganistano dalyse.
Ministrai pabrėžė, kad „Talibanas privalo laikytis savo įsipareigojimų užtikrinti civilių gyventojų apsaugą ir yra labai sunerimę dėl pranešimų apie smurtines represijas kai kuriose Afganistano dalyse“, sakoma ministrų pranešime.
Taip pat būtina užtikrinti iš šalies bandančių išvykti užsieniečių laisvę judėti, priduriama pranešime.
G7 grupė, kuri apima Jungtinę Karalystę, Vokietiją, JAV, Prancūziją, Italiją, Kanadą, Japoniją bei ES atstovus, taip pat pabrėžė „skubią būtinybę nutraukti smurtą, gerbti žmogaus teises, įskaitant moteris, vaikus ir mažumų atstovus, pradėti visapusiškas derybas dėl Afganistano ateities ir būtinybę visoms šalims gerbti tarptautinę humanitarinę teisę“.
Prisiekinėjo nesieksiantis keršto
Ši žmonių medžioklė vyksta nepaisant Talibano prisiekinėjimų, kad nesieks keršto.
Talibanas antradienį per savo pirmą spaudos konferenciją po valdžios Afganistane užgrobimo pažadėjo nesiekti keršto prieš oponentus šalyje.
Talibano antradienio pareiškimai buvo padaryti sugrįžus į Afganistaną vienam judėjimo įkūrėjų mulai Abdului Ghani Baradarui. Jo parvykimas vainikavo stulbinamą Talibano sugrįžimą į valdžią po nušalinimo prieš beveik 20 metų per JAV vadovautą invaziją.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai kovotojai užgrobė valdžią šalyje, sostinėje Kabule atsidarė kai kurios parduotuvės, o Talibanas nurodė vyriausybės darbuotojams sugrįžti į darbą. Vis dėlto gyventojai reagavo atsargiai, gatvėse rodėsi labai nedaug moterų.
Dešimtys tūkstančių žmonių bando pabėgti iš šalies nuo prognozuojamo griežto islamistų valdymo ar baimindamiesi tiesioginio keršto už pastaruosius du dešimtmečius valdžiusios Vakarų remtos vyriausybės palaikymą.
Tačiau Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas reporteriams pasakė, kad naujasis režimas „teigiamai skirsis“ nuo talibų valdžios 1996–2001 metais, kai buvo vykdomos mirties bausmės užmėtant akmenimis, o moterims buvo draudžiama dirbti kontaktuojant su vyrais.
Paklaustas, kuo dabartinis Talibano judėjimas skiriasi nuo islamistų režimo, nuversto prieš 20 metų, atstovas atsakė: „Jeigu šis klausimas dėl ideologijos ir tikėjimo, tai jokio skirtumo nėra... Tačiau jeigu vertiname jį pagal patirtį, brandą ir įžvalgą, neabejotina, kad esama daug skirtumų.“
„Šiandienos žingsniai teigiamai skirsis nuo ankstesnių žingsnių“, – sakė jis.
„Visiems priešingoje pusėje yra atleista – nuo A iki Z, – teigė Z. Mujahidas. – Mes nesieksime keršto.“
Talibano atstovas nurodė, kad judėjimas greitai suformuos vyriausybę, bet nepateikė beveik jokių detalių apie jos galimą sudėtį, tik užsiminė, jog islamistai „sujungs visas šalis“.
Jis taip pat sakė, kad Talibanas yra „įsipareigojęs leisti moterims dirbti, vadovaujantis islamo principais“, bet konkrečiau to nepaaiškino.
Talibano politinio biuro Dohoje atstovas Suhailas Shaheenas britų televizijai „Sky News“ sakė, kad moterys neprivalės nešioti burkos, visiškai dengiančios kūną ir veidą, bet nepatikslino, kokios formos hidžabas bus priimtinas.
Po Talibano spaudos konferencijos JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as pareiškė: „Jei Talibanas sako, kad gerbs savo piliečių teises, mes sieksime, kad jie laikytųsi to pareiškimo ir jį vykdytų.“