Kokia buvo reakcija? JAV valstybės departamentas paskelbė pareiškimą, NATO generalinis sekretorius – žinutę „Twitter“. Tačiau veiksmų nesiėmė niekas. Europos Sąjunga pareiškė, kad diskutuoti apie galimus veiksmus dar per anksti, rašo nydailynews.com.
Šio begėdiško NATO sienos pažeidimo laikas – dvi dienos po JAV prezidento Baracko Obamos apsilankymo Estijoje. Šis vizitas tarsi simbolizavo JAV saugumo įsipareigojimus, tačiau pareigūno pagrobimas tapo lyg ir viešu Vladimiro Putino paniekos pareiškimu JAV prezidentui. Jis žino, kad B. Obama nedarys nieko. Kodėl jis turėtų galvoti kitaip?
Juk V. Putinas panaikino draudimą Iranui parduoti raketines oro gynybos sistemas S-300. Atsakydamas B. Obama pareiškė, kad iš esmės tai nėra nelegalu ir nusistebėjo, kad viskas užtruko taip ilgai.
Rusija uždarė B. Obamą spąstuose, kai vienuoliktąją derybų dėl Teherano branduolinės programos valandą prisijungė prie Irano reikalavimų, kad būtų leidžiamas konvencinės ginkluotės ir balistinių raketų plėtojimas.
V. Putinas įsiveržia į Ukrainą, okupuoja Krymą, sulaužo du Minsko paliaubų susitarimus ir ištrina Rusijos-Ukrainos sieną. Kaip į tai reaguoja B. Obama? Menkomis sankcijomis, tuščiais grasinimais ir nuolatiniu atsisakymu tiekti Ukrainos gynybai skirtus ginklus, baiminantis išprovokuoti V. Putiną.
Rytų europiečiai tai pastebėjo. Lietuva nusprendė grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Šis žingsnis labai reikšmingas ne tiek strategiškai, kiek savo simboline prasme. Rytų Europa maldavo jos teritorijoje įkurti nuolatines bazes, garantuojančias galingą NATO ir JAV atsaką Rusijos agresijos atveju.
NATO atsisakė. Vietoj karinių bazių B. Obama pasiūlė daugiau karinių pratybų Baltijos šalyse ir Lenkijoje ir mestelėjo 250 papildomų tankų ir šarvuočių, paskirstytų 7 NATO narėms.
Teisybė, kad V. Putino nusivylimas dėl prarastos Rusijos imperijos siekia gerokai senesnius laikus nei B. Obamos prezidentiniai metai. Tačiau tam, kad nusivylimas virstų revanšizmu, aktyvia atsikovojimo politika, reikalinga galimybė. Būtent tokią galimybę per pastaruosius šešerius su puse metų pasiūlė B. Obamos „perkrovimo“ politika.
Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos Rusija žinojo, kad ne atsipalaidavusi Europa stotų skersai kelio galimai ekspansijai į Vakarus. Vakarų saugumo garantas buvo Jungtinės Valstijos. B. Obamos naivumas ir dvilypumas privertė šiuo garantu suabejoti.
Viskas prasidėjo nuo perkrovimo mygtuko, kurį B. Obama spustelėjo praėjus mažiau nei dviems mėnesiams po priesaikos. Po šešių mėnesių sekė vienašališkas JAV sprendimas atsisakyti priešraketinės gynybos sistemų, dėl kurių diegimo savo teritorijoje Lenkija ir Čekija jau buvo sutikusios. Nusiminti šioje situacijoje teko tikrai ne V. Putinui.
Vėliau B. Obama tvirtino, kad Rusijos nebegalima laikyti svarbiausia geopolitine priešininke ir teigė, jog Šaltasis karas baigėsi daugiau nei prieš 20 metų. Tačiau paaiškėjo, kad jis smarkiai klydo. B. Obamos administracijos pareigūnai imasi reabilituoti tuos, kurie prieš kelerius metus kalbėjo apie Rusijos grėsmę. Praėjusį mėnesį JAV Generalinio štabo pirmininkas pareiškė, kad „Rusija yra didžiausia grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui“.
Po dviejų savaičių JAV kariuomenės štabo viršininkas Raymondas Odierno Rusiją pavadino „pačia pavojingiausia“ karine grėsme. JAV gynybos sekretorius nuėjo dar toliau: „Rusija kelia egzistencinę grėsmę Jungtinėms Valstijoms“.
Tad aiškėja, kad Šaltasis karas dar tikrai nesibaigė. Ir V. Putinas siekia jį atgaivinti. Padedant B. Obamos negebėjimui tinkamai įvertinti Rusijos ketinimus, galių pusiausvyra pasikeitė. Ir Amerikos sąjungininkės tai pajuto.
Šį pokytį pamatė ne tik Rytų Europa. Egipto, šalies, kuri 40 metų neturėjo ryšių su Rusija, pagrindinės JAV sąjungininkės Artimuosiuose Rytuose prezidentas per pastaruosius keturis mėnesius dusyk apsilankė Maskvoje.
Saudo Arabija taip pat ieško alternatyvų. Neseniai Sankt Peterburge vykusioje ekonomikos konferencijoje Saudo Arabijos atstovai pakvietė V. Putiną į Rijadą, o rusai atsimokėjo pakviesdami naująjį karalių Salmaną Maskvoje aplankyti carą Vladimirą.
Netgi Pakistanas, Kinijos sąjungininkas ir Rusijos priešininkas, perka sraigtasparnius iš Rusijos.
Kol B. Obama užsiėmęs planais apie prezidentinę biblioteką, V. Putinas sprendžia, kaip geriausiai išnaudoti likusius sėkmės prieš B. Obamą mėnesius. Pasaulis tai mato. B. Obama – ne.
