Pirmajame jųdviejų susitikime per 13 mėnesių B. Obama akcentavo, kad Izraelio saugumas yra „vienas didžiausių jo užsienio politikos prioritetų“. B. Netanyahu viešnagė rodo ypatingą ryšį tarp JAV ir Izraelio, kalbėjo jis.
Turėdamas omenyje pastarąją radikalių palestiniečių atakų prieš Izraelio civilius ir saugumo pajėgas bangą, JAV prezidentas pareiškė, kad Izraelis „turi ne tik teisę, bet ir pareigą“ gintis. Jo vyriausybė esą „griežčiausiai“ smerkia smurtą.
Nuo spalio pradžios per palestiniečių išpuolius žuvo 11 izraeliečių. Taip pat žuvo 80 palestiniečių, dauguma – per jų pačių atakas, kiti – per susirėmimus su Izraelio saugumo pajėgomis.
Po šių atakų temperatūra Artimųjų Rytų konflikte turi būti mažinama ir ieškoma kelio į taiką, sakė B. Obama. B. Netanyahu dar kartą pasisakė už dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą su palestiniečiais ir pažymėjo: „Mes nepraradome vilties pasiekti taiką“.
Irano branduolinį susitarimą pakomentavo tik B. Obama. „Ne paslaptis, kad ministro pirmininko ir mano nuomonės šiuo konkrečiu klausimu labai skyrėsi“, – teigė prezidentas. Tačiau jis ir svečias esą sutinka, kad Iranas neturi teisės gamintis branduolinių ginklų ir kad destabilizuojantys Teherano veiksmai turi būti stabdomi.
Per abiejų politikų pokalbius buvo kalbama ir apie amerikiečių karinės pagalbos Izraeliui didinimą. B. Netanyahu padėkojo JAV už dosnią paramą. 2017-aisiais pasibaigsiantis 10 metų karinis susitarimas užtikrina šaliai 31 mlrd. dolerių JAV paramą. Nuo 2018-ųjų Izraelis tikisi dar daugiau kaip 40 mlrd. iki 2027 metų.
Pasak B. Netanyahu , būtina, jog Izraelis išlaikytų savo „karinį pranašumą“ regione, kad galėtų apsiginti nuo „bet kokios grėsmės“.
B. Obama jam pritarė: „Savo karinę paramą mes laikome svarbia ne tik Izraelio valstybei, bet ir JAV saugumui“. Tikslas, be kita ko, esą yra sustabdyti „Islamo valstybės“ ir Irano remiamų „Hezbollah“ kovotojų veiksmus.