Kaimyninės Kaukazo valstybės jau kelis dešimtmečius vaidijasi dėl Kalnų Karabacho regiono, kurio kontrolę Azerbaidžanas perėmė per rugsėjį surengtą žaibišką puolimą prieš armėnų separatistus.

Abi šalys yra sakiusios, kad taikos susitarimas gali būti pasirašytas iki metų pabaigos, tačiau taikos derybose, kurioms atskirai tarpininkavo Europos Sąjunga, JAV ir Rusija, nebuvo pasiekta daug pažangos.

Ketvirtadienį abi pusės susitarė „žengti realius žingsnius pasitikėjimui stiprinti“ ir dar kartą patvirtino savo „ketinimą normalizuoti santykius ir pasirašyti taikos susitarimą“, tvirtinama paskelbtame pranešime.
Jame priduriama, kad Baku paleis 32 armėnų karo belaisvius, o Jerevanas – du Azerbaidžano karius.

Abi šalys nurodė, kad „toliau kalbėsis apie papildomas pasitikėjimo stiprinimo priemones, kurių bus imtasi artimiausiu metu, ir ragins tarptautinę bendruomenę paremti jų pastangas“.

Susitarimai buvo pasiekti per Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano biuro ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo administracijos derybas.

Armėnijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Jerevanas „teigiamai sureagavo į JAV valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno pasiūlymą Vašingtone suorganizuoti Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų susitikimą“.

Rugsėjo 19 d. I. Alijevas pasiuntė į Kalnų Karabachą karius ir po vos vienos kovų dienos Armėnijos separatistų pajėgos, kurios iki tol kontroliavo ginčijamą regioną tris dešimtmečius, sudėjo ginklus ir sutiko reintegruotis į Azerbaidžaną.

Praeityje Armėnija ir Azerbaidžanas jau buvo kariavę dėl Kalnų Karabacho du kartus – dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 m. Karo veiksmai abiejose pusėse nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją