Abi šios šalys, kurios yra laikomos aršiomis priešininkėmis, dėl šio daugiausiai armėnų apgyvendinto regiono vaidijasi jau kelis dešimtmečius.
Balandžio 23 dieną Azerbaidžanas ties įvažiavimu į Lačino koridorių – vienintelį sausumos kelią, jungiantį Armėniją su Kalnų Karabachu – įkurdino kontrolės punktą. Toks žingsnis buvo žengtas po to, kai Azerbaidžano aplinkosaugos aktyvistai kelis mėnesius vykdė šio koridoriaus blokadą. Jerevanas tvirtino, kad blokada regione sukėlė humanitarinę krizę. Azerbaidžanas savo ruožtu teigė, kad koridoriuje neribojamas civilinio transporto eismas.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas penktadienį pareiškė, kad „humanitarinė padėtis Kalnų Karabache yra smarkiai pablogėjusi“, Baku ketvirtadienį inicijavus eismo šiuo koridoriumi užblokavimą. Politikas sakė, kad „maisto produktų tiekimas į Kalnų Karabachą yra praktiškai sustojęs, o pacientams neleidžiama vykti gydytis į ligonines Armėnijoje“.
Pasak N. Pašiniano, Azerbaidžano veiksmai esą įrodo, kad ši šalis „Kalnų Karabache vykdo etninio valymo politiką“.
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) vasario 22 dieną įsakė Azerbaidžanui užtikrinti laisvą judėjimą koridoriumi. Gegužės 24 dieną Armėnija paragino TTT nurodyti Azerbaidžanui visapusiškai nutraukti Lačino koridoriaus blokadą.
Abi šalys vaidijasi jau daugiau kaip tris dešimtmečius ir dėl Kalnų Karabacho kontrolės yra kariavusios du karus.
2020 metais pratrūkusios kautynės baigėsi Rusijos tarpininkautomis paliaubomis, pagal kurias Armėnija perleido daugybės teritorijų, kurios iki tol ilgą laiką buvo jos rankose, kontrolę. Nepaisant to, šios paliaubos yra trapios, abiejų šalių pasienyje vis pratrūkstant susirėmimams.
