Į Charkovo miesto tarybos pastatą prieš miesto tarybos neeilinės sesijos pradžią mėgino prasiveržti įstatymo "Dėl valstybinės kalbos politikos pagrindų" priešininkai, bet juos atrėmė specialiosios paskirties dalinio "Berkut" pareigūnai ir milicija.
Kiti protesto piketo dalyviai sėdėjo priešais pastatą ant laiptelių ir skandavo "Gėda!", "Šalin rankas nuo kalbos!", "Regioninei kalbai - ne!", "Rusifikacijai - ne!".
Charkovo miesto taryba jau buvo priėmusi sprendimą suteikti rusų kalbai regioninės statusą 2006 metų kovo 6 dieną.
"Pripažinti rusų kalbą Charkove regionine kalba kaip numatyta Europos regioninių kalbų arba tautinių mažumų kalbų chartijoje. Nustatyti, kad Charkovo miesto taryba, jos vykdomosios institucijos savo kalboje ir oficialiuose dokumentuose, pranešimuose, skelbimuose naudotųsi greta ukrainiečių (valstybinės kalbos) rusų kalba (regionine kalba)", - sakoma prieš šešerius metus priimtame Charkovo miesto tarybos sprendime.
2012 metų rugpjūčio 10 dieną įsigaliojo įstatymas dėl valstybinės kalbų politikos Ukrainoje, įvedantis oficialią dvikalbystę regionuose, kur tautinių mažumų atstovų skaičius sudaro daugiau kaip 10 procentų.
Odesos srities ir miesto taryba, Sevastopolio miesto taryba, Krasnyj Lučio miesto taryba (Lugansko sritis), Zaporožės, Donecko, Chersono ir Dniepropetrovsko sričių tarybos jau priėmė sprendimus pripažinti rusų kalbą regionine.
Be to, Krymo parlamentas pavedė iki 2012 metų spalio 10 dienos parengti ir pateikti Krymo deputatams siūlymą, kaip vykdyti "kalbų įstatymą".
Apklausa rodo, kad ukrainiečių nuomonės dėl kalbų įstatymo išsiskyrė
Ukrainos piliečiai nevienodai žiūri į Aukščiausiosios Rados priimtą ir prezidento pasirašytą įstatymą dėl valstybinės kalbos politikos, pareiškė sociologas, bendrovės "RB Group" steigėjas Jevhenas Kopatka.
Pirmadienį jis pristatė žurnalistams sociologijos tyrimus, kuriuos bendrovė "RB Group" atliko nuo rugpjūčio 9 iki 14 dienos, dėl to kaip gyventojai žiūri į įstatymą, išplečiantį rusų kalbos vartojimo teises. Informacija buvo renkama asmeninio interviu metodu 24 Ukrainos srityse ir Kryme. Buvo apklausti 3 117 respondentų, galima paklaida - 2,2 procento.
Kaip sakė J.Kopatka, pagal šį tyrimą, 36 proc. apklaustų respondentų pareiškė teigiamą požiūrį į šį įstatymą. 35 proc. Ukrainos piliečių pareiškė neigiamą požiūrį į įstatymą, o 24 proc. užėmė neutralią poziciją. 5 proc. negalėjo atsakyti į klausimą.
Pasak sociologo, labiausiai teigiamai įstatymą vertino šalies pietryčių gyventojai (55 proc. apklaustųjų), o labiausiai neigiamą nuomonę pareiškė Ukrainos vakarų gyventojai (66 proc.) ir centro gyventojai (43 proc.).
Pasak politologo, šiuo metu ukrainiečiai neturi vienos bendros nuomonės dėl to, kiek svarbus šio įstatymo priėmimas kalbos klausimui spręsti.
Štai 38 proc. respondentų mano, kad įstatymo priėmimas apskritai yra svarbus, o 34 proc. ukrainiečių mano, kad apskritai tai nesvarbu, 21 proc. apklaustųjų užėmė neutralią poziciją dėl įstatymo priėmimo svarbumo, 7 proc. negalėjo atsakyti į šį klausimą.