aA
Kaip rodo naujai atlikta analizė, panašu, kad Rusija ir toliau kurstys nesantaiką Ukrainoje: jau įžvelgiama platesnės apimties karo ženklų, už kuriuos, anot šalies jūrų pajėgų vado, yra atsakingas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rašo usnews.com.
Rusijos pajėgos per Vostok pratybas
© Reuters / Scanpix

„Rusijoje valdžia yra ypač centralizuota. Viskas yra V. Putino rankose“, – JAV žiniasklaidos kanalui sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas Ihoris Vorončenka.

„Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad visos komandos vykdant šią operaciją (Kerčėje – DELFI) yra duodamos iš Maskvos – ne Rostovo ir ne Krymo. Visus nurodymus davė V. Putinas“, – tvirtina I. Vorončenka.

Po pastarųjų Rusijos veiksmų sekė ilgokai trukusi aktyvi propaganda, kurios tikslas buvo paskleisti dezinformaciją apie Vakarų inicijuojamą veiklą Ukrainoje – JAV vadovaujamą karinę mokymo misiją, pradėtą tada, kai 2014 metais Rusija ėmė remti šalies rytuose įsitvirtinusius separatistų kovotojus. Maskva atrodo pasirengusi eskaluoti konfliktą.

Per praeitą savaitę vykusį susitikimą NATO narės nesugebėjo susitarti, kaip reikėtų reaguoti į pastarojo meto Rusijos veiksmus, nors JAV ir pradėjo rengtis galimam karo laivo dislokavimui Juodojoje jūroje, nepaisydamos, jų požiūriu, Rusijos demonstruojamos agresijos.

Padažnėjo ir amerikiečių orlaivių žvalgybiniai skrydžiai: bent vieno iš jų metu buvo kertama Ukrainos oro erdvė ir tai buvo galima suprasti kaip iššūkį Maskvai ir paramą Kijevui.

„Atrodo, kad karingą nusiteikimą Ukrainos atžvilgiu Rusija ketina dar aiškiau pademonstruoti“, – konstatuojama Karo strategijų tyrimų centro („Institute for the Study of War“, ISW) analitikų antradienį paskelbtoje analizėje.

„Tuo, kad NATO nesugeba vieningai reaguoti į Azovo jūroje Maskvos pademonstruotą agresiją, Rusija veikiausiai pasinaudos kaip galimybe ir toliau konfrontuoti su Ukraina, o ateityje – ir kitomis šalimis, – rašoma analizės dokumente. – Kad ir kokia būtų ta reakcija, V. Putino ji greičiausiai, šiaip ar taip, neįbaugins, o nesutarimas jį tik padrąsina.“

Igoris Vorončenka
Igoris Vorončenka
© Reuters / Scanpix

Kaip skelbiama ISW ataskaitoje, pastarosiomis dienomis Rusija priartino savo sausumos pajėgas prie sienos su Ukraina, be to, motyvuodama, kad rengiasi karinėms pratyboms, dislokavo daugiau laivų Juodojoje jūroje.

Maskva taip pat inicijavo propagandos kampaniją, kurios tikslas – pasėti nerimą tarp Ukrainos žmonių dėl galimos Vakarų atakos.

Pasak I. Vorončenkos, V. Putinas atrodo susierzinęs ir nustebęs, mat negali suprasti, kodėl Vakarų šalys taip aktyviai sureagavo į šiuos įvykius.

„Dabar jis ypač susinervinęs, jaučiasi it žiurkė, užspęsta į kampą tamsiame kambaryje. Jis nežino, ką daryti“, – sakė admirolas.

Nori sukelti masinę isteriją

Gali būti, kad Rusija rengia cheminę ataką prieš Ukrainą, norėdama sukelti masinę isteriją. Apie tai ataskaitoje „Russia in Review“ („Apžvalga apie Rusiją“) rašo amerikiečių Karo strategijų tyrimų centro analitikai, informuoja radijas „Svoboda“.

Apie Rusijos pasiruošimą atakai byloja tai, kad neseniai Pietų karinėje apygardoje buvo sutelktas 150-osios motorizuotųjų šaulių divizijos papildomas mechanizuotasis pulkas.

Analitikų teigimu, jis parems Ukrainos puolimą sausuma.

Be to, Kremlius padidino šarvuotosios technikos kiekį palei sieną su Ukraina. Tikėtina, kad Rusija integruoja papildomos oro technikos į esamus Pietų karinės apygardos padalinius ir stiprina Juodosios jūros karinio laivyno pajėgumą.

2019 m. pradžioje Maskva planuoja padidinti laivyną keturiais kariniais laivais – patruliuojančiais laivais, traleriais ir kt. Gruodžio 5 d. vyko kariniai mokymai, kurių metu į Juodąją jūrą atplaukė du povandeniniai laivai.

„Rusija ir anksčiau naudojosi kariniais mokymais, jais pridengdama pasiruošimą puolamosioms operacijoms“, – rašoma analitikų ataskaitoje.

Strateginių mokymų „Centr-2019“ pradiniame etape numatytas „perėjimas nuo taikos prie karo“ ir atsargų bei lauko ligoninių perkėlimas į pagalbą potencialioms kovų aukoms.

Rusija taip pat gali ruoštis atkirčiui į Ukrainos karinį atsaką, duotą po lapkričio 24–25 d. incidento Azovo jūroje (Lapkričio 25 d. Kerčės sąsiauryje Rusija apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos laivus – DELFI).

Rusija galėjo pamanyti, kad šios sąlygos skatina būtent dabar pradėti eskaluoti (konfliktą).

Vašingtone susitinka Ukrainos ir JAV karinių jūrų pajėgų vadai

Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas šią savaitę Vašingtone susitinka su JAV karinių jūrų pajėgų operacijų vadu, o jų diskusijų metu numatyta aptarti praėjusį mėnesį Kerčės sąsiauryje įvykusį incidentą, ketvirtadienį pranešė amerikiečių pareigūnai.

Lapkričio 25 dieną Rusijos pasieniečiai Kerčės sąsiauryje netoli Maskvos aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir užėmė tris ukrainiečių karinio laivyno laivus, plaukusius iš Juodosios jūros į Azovo jūrą.

Per incidentą 24 įgulų nariai buvo sulaikyti; trys jų yra sužeisti.

Pentagono atstovas spaudai Ericas Pahonas sakė, kad Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas admirolas I. Vorončenka ir JAV karinių jūrų pajėgų operacijų vadas admirolas Johnas Nicholsonas kalbėjosi ketvirtadienį, o penktadienį numatytas dar vienas jų susitikimas.

J. Nicholsonas ir kiti Pentagono pareigūnai „pakartos, kad JAV remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, įskaitant jos teritorinius vandenis, taip pat teisę jos laivams kirsti tarptautinius vandenis“, – sakė E. Pahonas naujienų agentūrai AFP.

Amerikiečių gynybos sekretorius Jamesas Mattisas anksčiau šį mėnesį griežtai pasmerkė Rusijos įvykdytą „įžūlų“ sutarties, leidžiančios tiek rusų, tiek ukrainiečių laivams plaukti Kerčės sąsiauriu, pažeidimą.

E. Pahonas sakė, kad JAV vyriausybė remia „Ukrainos pastangas rasti diplomatinį ir taikų sprendinį dėl Rusijos vykdomos agresijos, įskaitant pastarąją neišprovokuotą Rusijos ataką prieš ukrainiečių karinių jūrų pajėgų laivus Juodojoje jūroje“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį paragino tarptautinę bendriją nedelsiant reaguoti į Rusijos agresiją, kai ji užėmė tris Ukrainos karinius laivus ir sulaikė jų įgulas.

Lapkričio 25-osios incidentas Kerčės sąsiauryje buvo pirmoji atvira karinė konfrontacija tarp Rusijos ir Ukrainos nuo 2014 metų, kai Maskva įvykdė Krymo aneksiją ir Ukrainos rytuose įsiplieskė konfliktas tarp Rusijos palaikomų separatistų ir vyriausybės pajėgų, jau nusinešęs per 10 tūkst. gyvybių.

J. Stoltenbergas: Rusijos veiksmai nuolatinio destabilizuojančio elgesio pavyzdys

NATO iki metų pabaigos pradės tiekti Ukrainai saugų ryšį užtikrinančias priemones, pranešė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. Po susitikimo su Petro Porošenka, NATO vadovas pagyrė Ukrainą, kad ši parodė stabilumą ir susilaikė nuo eskalacinių veiksmų, kai Rusija apšaudė ir pagrobė tris Urkainos laivus Kerčės sąsiauryje.

NATO vadovas pasmerkė Rusijos Elgesį ir pareikalavo paleisti Ukrainos jūreivius. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Rusijos veiksmai yra jos nuolatinio destabilizuojančio elgesio pavyzdys.

„Išliekame sunerimę dėl padidėjusios įtampos Azovo jūroje. Negalime pateisinti Rusijos karinės jėgos panaudojimo prieš Ukrainos laivus ir kareivius. Rusija privalo nedelsdama paleisti jūreivius ir atiduoti laivus, taip pat turi užtikrinti laisva navigaciją, bei priėjimą prie Ukrainos uostų Azovo jūroje. Stipriai smerkiame Rusijos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, kurios nepripažįstame ir nepripažinsime. Kerčės tilto statybos yra kitas Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimo pavyzdys. Tai yra nuolatinio Rusijos destabilizuojančio elgesio pavyzdys “, – sako J. Stoltenbergas

Ukrainos vadovas padėkojo už paramą, tačiau prašo aljanso, kad šis atsiųstų stebėtojų misiją į Juodąją jūrą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

TV eteryje ištarta frazė Sovietų Sąjungoje sukėlė tikrą ažiotažą: gavau konkrečią užduotį (75)

1986 metų liepos 17 dieną viešbučio administratorė ir visuomeninės organizacijos „Sovietinis...

Lietuvis siekia pakeisti prekybos rinką: derybų galią nori sugrąžinti pirkėjams (47)

Danijoje gyvenantis lietuvis įkūrė elektroninės prekybos platformą, kuria tikisi sugrąžinti...

Ovacijomis Vilniuje pasitiktos sugrįžusios Dakaro komandos atnaujinta 23.24 (129)

Šeštadienio vakaras Vilniaus oro uoste ne vienam keleiviui buvo neįprastas. Kone visos Lietuvos...

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (101)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...

Po savaitgalio pasitiks nauji nemalonumai: iš sinoptikų – perspėjimas (9)

Sekmadienį per Lietuvą keliaus šaltasis atmosferos frontas. Daugelyje rajonų lankysis krituliai,...

Lietuviai įamžino chaotišką Indijos sostinę: jeigu ši šalis neegzistuotų, niekam neužtektų vaizduotės ją išgalvoti (53)

„Jeigu Indija neegzistuotų, niekam neužtektų vaizduotės ją išgalvoti“, - taip sakė...

Radžvilas: tai ir yra pabaigos ženklas (776)

Didžiosios Britanijos atsiskyrimas yra labai panašus į Sąjūdį, Europos Sąjunga ( ES ) eina...

Sirgalių žinutę išgirdęs Adomaitis po skaudaus pralaimėjimo citavo dukterį (146)

Vilniaus „Ryto“ vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio 45-ojo gimtadienio vakaras –...

„Hadsono stebuklas“: kaip išvengta tragedijos (43)

Sausio 15 d. sukako lygiai dešimt metų nuo vadinamojo Hadsono upės stebuklo, kai „ US Airways “...

Paskelbti antrosios „Eurovizijos“ atrankos rezultatai: net 7 dalyviams užtrenktos durys (128)

Šeštadienio vakarą eteryje suskambo antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ atrankos filmavimas,...