Tris Ukrainai grėsmę keliančius scenarijus analitikai laiko pagrindiniais.
Pirmasis iš jų numato bandymus nutiesti sausumos koridorių į Krymą.
„Tokiu atveju spėjame, kad šio puolimo plano sumanytojai surengs pakankamai platų frontą, kad užtikrintų Krymui vandens tiekimą iš Dniepro. Taip išeina, kad gynybos linija eis palei upę. Tai leis užtikrinti sausumos susisiekimą su pusiasaliu, taip pat užkirsti kelią tolesnei Krymo izoliacijai“, - pabrėžia „Stratfor“.
Kad įgyvendintų tokią užduotį, Rusijai, ekspertų teigimu, prireiktų nuo 24 tūkst. iki 36 tūkst. karių ir nuo šešių iki 14 dienų.
„Kad išsaugotų užgrobtų teritorijų gynybą, atsižvelgiant į NATO pagalbos Kijevui galimybę, Rusijai reikėtų pasiųsti ten nuo 40 tūkst. iki 55 tūkst. karių“, - priduria ataskaitos autoriai.
Pagal antrą scenarijų Rusija galėtų užgrobti pietinę Ukrainos dalį iki Padniestrės. Taip Ukraina liktų atkirsta nuo Juodosios jūros, o Rusija „apgintų savo interesus šiame regione daugeliui metų į priekį“, teigiama ataskaitoje.
Kad įgyvendintų šį scenarijų, Kremliui reikėtų nuo 23 iki 28 dienų ir nuo 80 tūkst. iki 112 tūkst. karių, o kad toliau galėtų kontroliuoti šią teritoriją, reikėtų iki 120 tūkst. karių. Tačiau agresoriui gali kilti keblumų dėl Dniepro kirtimo.
Pagal trečią scenarijų, anot „Stratfor“, būtų užgrobiamos rytinės Ukrainos teritorijos palei Dnieprą. Upė šiuo atveju taptų gynybine linija: „Dniepras daugelyje vietų yra labai plati upė. Palei jos vagą yra nedaug vietų persikėlimui, o tai reiškia, kad šiuos taškus galima kontroliuoti. Tai būtų pats protingiausias variantas Rusijai, jeigu ji norėtų pulti ir turėti gerą gynybinę liniją“, - rašoma ataskaitoje.
Tačiau tokiam scenarijui Rusijai reikėtų sutelkti daug pajėgų – nuo 91 tūkst. iki 135 tūkst. karių puolimui ir iki 260 tūkst. karių, kad išsaugotų teritorijų kontrolę.
„Turint galvoje, kad Rusijos sausumos pajėgose tarnauja apie 280 tūkst. karių, tokiai operacijai reikėtų sutelkti didelę dalį Rusijos kariuomenės, o jei vietos gyventojai atkakliai priešintųsi, gali nepakakti ir visų sausumos pajėgų karių“, - pažymi autoriai.
„Stratfor“ analitikai įvardijo ir tris mažiau tikėtinus Rusijos puolimo prieš Ukrainą scenarijus.
Pagal pirmąjį iš jų būtų puolama tik pietinė Rytų Ukrainos dalis. Tačiau tuomet okupuotos teritorijos taptų pažeidžiamos puolimui iš šono.
Antrasis scenarijus – praplėsti vadinamas „Luhansko ir Donecko liaudies respublikas“ (LLR ir DLR) iki administracinių Luhansko ir Donecko sričių sienų.
Pagal trečią scenarijų, kuris, pasak amerikiečių analitikų, yra mažiausiai tikėtinas, būtų rengiami nedideli puldinėjimai palei visą Ukrainos ir Rusijos sieną, kad jie išsklaidytų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir sumažintų jų koncentraciją prie sąlyčio linijos su separatistais.
Amerikiečių žvalgybininkai negali pasakyti, ar Rusija imsis įgyvendinti kurį nors iš šių scenarijų, nes sėkmė jai nėra garantuota, be to, egzistuoja rimta Vakarų įsikišimo grėsmė.
Priminsime, kad Pasaulio problemų tyrinėjimo instituto Osle (Norvegija) profesorius ir jaunesnysis Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI) bendradarbis Pavelas Bajevas mano, kad plataus masto Rusijos armijos veržimasis į Ukrainos gilumą yra mažai tikėtinas, nes Rusijai tam trūksta lėšų.
Birželio 8 dieną Ukrainos gynybos ministras pranešė, kad Donbase yra 42,5 tūkst. Rusijos karių ir kovotojų, o palei sieną su Ukraina Rusija yra dislokavusi dar maždaug 55 tūkst. karių
„Stratfor“, arba „Strategic Forecasting“ („Strateginės prognozės“), yra privati amerikiečių žvalgybinė – analitinė organizacija, kurią 1996 metais įkūrė amerikiečių politologas George`as Friedmanas.
2001 metų spalį laikraštis „Barron`s“ pavadino „Stratfor“ „šešėline CŽV“.
„Stratfor“ nuo pat savo veiklos pradžios rengia ir publikuoja analitinę – žvalgybinę informaciją. Ši organizacija išgarsėjo per NATO aviacijos kampaniją Kosove 1999 metais, kai atkreipė visuomenės dėmesį savo publikacijomis laikraštyje „Time“.