Pilietinio karo draskomoje Sirijoje Kremliaus vykdoma didelio masto karinė operacija apipinta neatitikimų gausybe, nors galingoji Rusijos valstybinė žiniasklaida tikina ką kita. Rusijos vykdomi koviniai veiksmai – tai ženklas, kad Kremlius neketina atsisakyti Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo rėmimo. Be to, nepanašu, kad Rusija būtų pasirengusi užleisti pozicijas Sirijoje kitoms į konfliktą įsitraukusioms valstybėms, tarp kurių yra ir JAV.
Kremlius pateikia operaciją Sirijoje kaip sėkmingą, nes Rusija siekia grįžti prie tarptautinių derybų stalo po izoliacijos, kurioje atsidūrė aneksavusi Krymo pusiasalį. Panašu, kad Rusija tikslingai juda šia linkme.
„Mūsų aktyvios pastangos kovoti su tarptautiniu terorizmu pagerino mūsų santykius su lyderiaujančiomis galiomis“, - balandžio 7 d. pareiškė V. Putinas. Šiuo metu rusų minų traleriai ieško sprogmenų Palmyros itin senų pastatų griuvėsiuose.
Rusijos kariniai instruktoriai apmoko Sirijos režimo pajėgas ir planuoja atakas. Fronto linijoje – Rusijos specialiosios tarnybos, renkančios informaciją apie taikinius antpuoliams iš oro. Rusijos kariniai laivai ir toliau kursuoja Bosforo sąsiauriu tiekdami pagalbą B. al Assadui.
Rusija turi karčios karinių operacijų tolimuose kraštuose patirties. Sovietų Sąjungos intervencija į Afganistaną paskubino sovietinės sistemos baigtį. Vis dėlto V. Putinas, anot diplomatų ir analitikų, skelbdamas apie kariuomenės išvedimą, sumažino Rusijos pajėgų dislokavimo Sirijoje kainą, apmalšino įtampą, kuri buvo susidariusi per daugiau nei penkis mėnesius trukusią ne juokais įsismarkavusią karinę operaciją. Net jei Rusijos veiksmai Sirijoje liks tokie pat, tikslai bus jau pasikeitę.
V. Putinas rugsėjo mėn. teigė, kad Rusija ketina nukauti „Islamo valstybę“. Šią savaitę jis pareiškė, kad Rusija savo tikslus Sirijoje pasiekė: išsaugojo B. al Assado valdžią ir sudavė smūgį jo priešininkams.Rusijos karinių antpuolių iš oro intensyvumas sumažėjo, lyginant su vasario mėn. pasiektu intensyvumo piku, kai vos per dieną surengta beveik 100 antpuolių. Remiantis Rusijos gynybos ministerijos pateikiamais duomenimis, praėjusio mėnesio pabaigoje į orą rusų kariniai lėktuvai kilo 20-25 kartus, kai buvo vykdoma Palmyros susigrąžinimo iš „Islamo valstybės“ kampanija.
„Šiuo metu prasideda taikus procesas, tačiau, deja, jis sustos, jei Rusija nutrauks kovinius veiksmus“, - patikino Artimųjų Rytų karybos ekspertas iš Maskvoje įsikūrusio Socialinių ir politinių tyrimų centro Vladimiras Jevsejevas, stebintis Rusijos karinius veiksmus Sirijoje.
Nors karinių lėktuvų variklių gausmas rimsta, sraigtasparniams kovose tenka vis svarbesnis vaidmuo.
Praėjusį mėnesį Kremliaus valdomame naujienų portale „Sputnik“ pranešta apie naujų „Mi-28N“ atakos sraigtasparnių paleistas prieštankines raketas, kurios buvo nutaikytos į „Islamo valstybės“ šarvuočius šalia Palmyros. Prieš kelias dienas Sirijoje sudužo vienas pažangiausių rusų karinių sraigtasparnių.
Kaip praneša Rusijos gynybos ministerija, žuvo du sraigtasparnio įgulos nariai. Taip pat patvirtinta, kad „Mi-28N“ nebuvo numuštas, o dviejų įgulos narių kūnai rasti vykdant gelbėjimo operaciją. Katastrofos priežastys kol kas dar nėra įvardijamos, tačiau Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje minimos galimai įtakos turėjusios prastos oro sąlygos.
Kaip praneša „Sputnik“, praėjusią savaitę rusų sraigtasparniai „Ka-52“ dalyvavo Sirijos režimo pajėgų bandymuose perimti tarp Damasko ir Palmyros esančio al Karjataino miesto kontroliavimą. Sirijos valstybiniai žiniasklaidos kanalai netgi publikavo šių kovų vaizdo įrašą.
„Ka-52“ sraigtasparniai – pažangūs ir itin manevringi orlaiviai. „Šiuo metu šis sraigtasparniai ten yra bandomi ir demonstruoja labai gerus rezultatus“, - patikino karybos analitikas, Maskvoje įsikūrusio Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas. „Jiems pateikiami taikiniai būna sunaikinti“, - pridūrė jis.
Vakarų diplomatai, sutikę kalbėti apie tarptautinę situaciją tik anonimiškai, teigia žinantys, kad trečdalis rusų orlaivių fiksuotais sparnais iš Sirijos išskraidinta per kelias dienas nuo pranešimo apie Rusijos karinių pajėgų išvedimą iš Sirijos, tačiau tikina nežinantys tiksliai, kada į Siriją atsiųsti sraigtasparniai. Dabartiniai rusų kariniai veiksmai iš esmės nepažeidžia vasario mėn. pabaigoje paskelbto ugnies nutraukimo režimo, nes remia kovą prieš „Islamo valstybę“, kuri nėra įtraukta į susitarimą dėl paliaubų.
Šaltinių teigimu, Rusijos karinės pajėgos prisidėjo prie ugnies nutraukimo režimo, nors B. al Assado režimui lojalios pajėgos to nepadarė.
Rusija siūlo aiškiau apibrėžti, kiek gi įtakos Rusijos pagalba turėjo Sirijos vyriausybinių pajėgų progresui.
Kaip interviu leidiniui „Rossijskaja Gazeta“ praėjusio mėnesio pabaigoje sakė rusų karinėms pajėgoms Sirijoje vadovaujantis generolas pulkininkas Aleksandras Dvornikovas, rusų karybos ekspertai su Sirijos karinėmis pajėgomis dirbo nuo Rusijos karinio dalyvavimo Sirijoje pradžios praėjusių metų rugsėjo mėn. „Mūsų ekspertai itin aktyviai dalyvavo planuojat kovines operacijas ir neabejotinai padėjo gerinti situaciją“, - patikino A. Dvornikovas.
Be to, A. Dvornikovo teigimu, ekspertai padėjo kovose ir apmokė Sirijos karius naudoti rusišką karinę techniką. A. Dvornikovas taip pat oficialiai pripažino Rusijos specialiųjų pajėgų veiksmus Sirijoje, nors ne vieną mėnesį Rusija kartojo, kad šios šalies karinės pajėgos dalyvauja tik operacijose iš oro. Vis dėlto A. Dvornikovas teigė, kad specialiosios pajėgos atlieka galimų taikinių žvalgybines užduotis, skelbia antpuolius iš oro ir atlieka kitas specialias užduotis.
Oficialiai patvirtintas šešių rusų karių žūties kovose faktas. Rusų žiniasklaida praneša apie dar du galimai žuvusius karius kontraktininkus, o Rusijos gynybos ministerija neseniai paskelbė viešą konkursą 10 tūkst. medaliams už dalyvavimą Sirijos operacijose pagaminti.
Rusijos Federacijos Tarybos Gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas vos tik paskelbus apie Rusijos kariuomenės išvedimą, pareiškė, kad Sirijoje ilgam pasiliks mažiausiai du rusų karių batalionai, kuriuos sudaro apie 800 karių. Rusija ilgą laiką dislokavo nedideles pajėgas Tartus karinio laivyno bazėje Sirijos pakrantėje. Šiuo metu taip pat Rusija vadovauja Khmeimim oro bazei Latakijos provincijoje, kur Rusija planuoja palikti savo S-400 priešlėktuvinių ginklų sistemų, suteikiančių Rusijai galimybę efektyviai kontroliuoti Sirijos oro erdvę, o karinius lėktuvus Rusija gali perdislokuoti vos per kelias valandas.
Karybos analitiko, Maskvoje įsikūrusio Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas Ruslanas Puchovas teigia, kad V. Putino sprendimas trauktis iš Sirijos galimai liudija apie jo susirūpinimą dėl pernelyg didelės apimties pagalbos teikimo Sirijai. „V.Putinas supranta savo rinkėjus, Rusijos žmones, kur kas geriau nei bet kuris kitas ankstesnis lyderis nuo Stalino laikų“, - samprotavo R. Puchovas. „Turime skausmingos patirties dėl Afganistano; pirmieji žmones apimančio nerimo ženklai jau pastebimi“, - pridūrė jis.
