Konsultacijos vyks iki kito antradienio, jos surengtos po anksčiau prie karinių aljansų neprisijungusių Suomijos ir Švedijos sprendimo Kremliaus agresijos akivaizdoje iš naujo įvertinti dešimtmečius trukusią neutralumo politiką.
Diskusijos Airijoje dėl narystės NATO pakurstė aistras ir gali pakeisti vyriausybių kursą, kurio jos laikėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Praėjusią savaitę iš esmės reprezentacinį vaidmenį Airijos politikoje atliekantis prezidentas Michaelas Higginsas apkaltino vyriausybę „žaidžiant su ugnimi“. Jis sakė, kad tai „pavojingiausia akimirka“ Airijos užsienio politikai.
Premjeras Leo Varadkaras nusureikšmino diskusijų dėl neutralumo poveikio, antradienį Airijos parlamento žemiesiems rūmams jis sakė, kad per konsultacijas nėra „paslėptos darbotvarkės“, bus aptariami įvairūs gynybos klausimai.
„Mūsų politika labai aiški. Mes neketiname stoti į NATO ar kokį kitą karinį aljansą. Investuosime į savo gynybos pajėgas“, - sakė Airijos premjeras.
Viešosios konsultacijos prasideda pietiniame Korko mieste, penktadienį tęsis Golvėjuje, vakarinėje pakrantėje, ir baigsis Dubline pirmadienį ir antradienį. Apie 1 200 visuomenės narių užsiregistravo dalyvauti forume, jie perskaitys daugiau nei 300 pranešimų, jų klausysis tarptautiniai saugumo ekspertai, piliečių visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų nariai.
2022 m. Airija išleido gynybai 1,1 mlrd. eurų, tačiau šioje srityje atsilieka nuo kitų ES narių, kritikai kaltina šalį, kad dėl savo saugumo ji remiasi kaimynėmis.
Nedidelės Airijos gynybos pajėgos, jas sudaro 8 500 žmonių, tradiciškai dalyvauja tarptautinėje taikos palaikymo veikloje, šiuo metu daugiau nei 500 darbuotojų dislokuoti užsienyje, daugiausia Jungtinių Tautų misijoje Libane.
Pernai po sabotažo sprogimų Baltijos jūros dujotiekiuose „Nord Stream“ prie Airijos krantų dažnai pasirodo Rusijos kariniai laivai, tai kelia susirūpinimą Airijos vyriausybei, Europos Sąjungai (ES) ir NATO, baiminamasi dėl gyvybiškai svarbių transatlantinių kabelių saugumo.
Airija turi tik šešis atviroje jūroje patruliuojančius laivus, palaikomus dviejų jūrų patrulinių orlaivių, jie stebi Airijos išskirtinę ekonominę zoną, sudarančią 16 proc. ES teritorinių vandenų.
Birželio mėnesį „Irish Times“ ir „Ipsos“ apklausa parodė, kad šalies neutralumo politiką palaiko 61 proc. rinkėjų. Tačiau 55 proc. apklaustųjų pasisakė už karinių pajėgumų stiprinimą.
Pernai vyriausybė paskelbė, kad iki 2028 m. padidins gynybos išlaidas iki 1,5 mlrd. eurų – tai didžiausias Airijos istorijoje gynybos finansavimo padidėjimas. Vasario mėnesį Dublinas pasirašė sutartį dalyvauti ES karinės pagalbos Ukrainai misijoje ir pasiuntė 30 Airijos gynybos pajėgų narių mokyti Ukrainos karių.
Neutralumo politika buvo sukurta po kruvinos Airijos kovos už nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, po to kilusio pilietinio karo ir Airijos respublikos sukūrimo 1937 m., tačiau šalies Konstitucijoje neutralumas, pasirinktas prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nėra įtvirtintas.
