Pasak jo, Rytų Europos šalių įstojimas į NATO yra „įspūdinga mūsų laikų sėkmės istorija, bet mūsų uždavinys dar neįvykdytas“, - jo žodžius cituoja „Deutsche Welle“.
Aljanso generalinis sekretorius pabrėžė, kad kiekviena Europos valstybė, kuri pajėgi padėti laikytis pagrindinių NATO principų ir kuri pasirengusi prisidėti užtikrinant saugumą jos įtakos zonoje, gali paduoti paraišką dėl narystės organizacijoje. Šiuo metu Aljanso narėmis siekia tapti Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Juodkalnija ir Gruzija.
NATO generalinis sekretorius taip pat pareiškė, kad dėl krizės Ukrainoje NATO ketina sustiprinti savo buvimą aljanso narėse-šalyse Rytų Europoje. Jis pabrėžė, kad ir toliau bus stiprinamos pastangos diplomatiniu keliu sureguliuoti krizę Ukrainoje.
Su JAV administracija artimai susijęs šaltinis skelbė, kad Vašingtonas planuoja padidinti savo karinį buvimą Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pasak jo, JAV pripažįsta, kad Krymo prijungimas prie Rusijos „yra įvykęs faktas, Maskva vargu ar to atsisakys“, ir todėl, dabar kalbama apie tai, kaip užkirsti kelią tolesnei krizės eskalacijai.
Ketvirtadienį kalbėdamas Briuselyje, JAV prezidentas Barakas Obama paragino NATO sąjungininkėms peržiūrėti dabartinius gynybinius planus, „atsižvelgiant į naujausias grėsmes“, primindamas, kad visos šalys-aljanso dalyvės turi „įdėti savo finansinį indėlį“ stiprinant bendrą saugumą“. „Man nerimą kelia tai, kad kai kurios mūsų NATO partnerės mažina savo išlaidas gynybai. Situacija Ukrainoje turi priminti apie tai, kad laisvė nebūna nemokama“, - pastebėjo B. Obama.
