„Pirmiausia (tikėčiausi – ELTA) principingumo, ne tarnavimo kažkieno interesams. Visuomenei kartais sunku susigaudyti sudėtingose problemose, bet, manau, kad raktas į tų problemų sprendimą yra pirmiausia nemelavimas sau kaip žurnalistui, nemelavimas visuomenei ir atsisakymas tarnauti tiems, kas stovi už nugaros ir galbūt norėtų padaryti įtakos žurnalisto darbui“, – šeštadienį Valdovų rūmuose surengtuose LRT prezidentiniuose debatuose teigė G. Nausėda.
„Nepriklausoma ir objektyvi žurnalistika tikrai yra tas kelias, kuriuo eidami išsikovosime ir pirmiausia didesnį pasitikėjimą žiniasklaida, kuris per pastaruosius 5–10 metų yra šiek tiek smuktelėjęs. Taip, kad visos kortos – žurnalistų rankose – atstatyti tą pasitikėjimą“, – pažymėjo prezidentas.
Savo ruožtu Ingrida Šimonytė pirmiausia akcentavo kokybiškos žurnalistikos poreikį bei mažiau provokuojančių antraščių.
„Iš naujos kartos žurnalistų tikėčiausi to paties, ko ir iš senosios kartos žurnalistų tikiuosi – kad visada kokybei bus skiriamas prioritetas prieš kiekybę ir greitį“, – sakė I. Šimonytė.
„Daug žmonių susidaro savo įspūdį ar nuomonę apie tai, kas vyksta, apie tendencijas, apie procesus naudodami tai, ką perskaito žiniasklaidoje. Tai, turbūt, čia klasika ir niekas nesikeičia. Bet iš naujos kartos redaktorių tikėčiausi mažiau klikbaitinių antraščių“, – kalbėjo konservatorių kandidatė.
ELTA primena, kad sekmadienį vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas G. Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Šimonytė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 43,95 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 20,05 proc. rinkėjų palaikymo.
G. Nausėda mano, kad net sureguliavus tos pačios lyties porų civilinius santykius tokioms poroms neturėtų būti suteikta teisė įsivaikinti. Savo ruožtu jo oponentė premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad homoseksualios poros puikiai sugebėtų išauginti vaikus. Visgi, jos teigimu, tokį įstatymą šiuo metu svarstyti būtų per anksti. Pasak kandidatės, visų pirma reikia teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius.
„Jeigu jūs manęs klausiate asmeninės nuomonės, aš jums atsakysiu – tikrai manau, kad homoseksuali šeima gali tinkamai ir dorai išauklėti vaikus. Bet jeigu jūs manęs klausiate, ar toks įstatymas Lietuvoje šiuo metu turėtų būti svarstomas ar priimtas, aš pasakysiu ne“, – debatuose pagrindinės balsavimo dienos išvakarėse sakė I. Šimonytė.
Prezidente siekiančios tapti Vyriausybės vadovės teigimu, Lietuvoje visų pirma reikėtų rasti sutarimą dėl teisinio vienos lyties porų santykių reglamentavimo, kuris numatytų, kad homoseksualių porų santykiai yra laikomi šeima. Todėl, anot jos, artimiausiu metu šis klausimas įstatyminiu reguliavimu sprendžiamas nebus.
„Šiandien įstatymų leidėjai pirmiausia turi išspręsti klausimą, kaip kartu gyvenantys (vienos lyties – ELTA) žmonės gali reguliuoti savo buities dalykus, lankyti vienas kitą ligoninėje, spręsti kitus elementarius (...) klausimus, nes tai yra žmogaus orumo, pagarbos jiems klausimas“, – akcentavo I. Šimonytė.
Savo ruožtu dabartinis šalies vadovas, atsakydamas į klausimą, ar vienos lyties poros gali įsivaikinti, buvo kategoriškas.
„Civilinių santykių sureguliavimui tarp vienos lyties porų – taip, įsivaikinimui – ne“, – trumpai pasisakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad sekmadienį vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas G. Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Šimonytė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 43,95 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 20,05 proc. rinkėjų palaikymo.
G. Nausėda mano, kad EK gali būti formuojama vėlyvą rudenį
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europos Komisija (EK) gali būti formuojama ir vėlyvą rudenį. Todėl, anot šalies vadovo, nereikia atmesti tikimybės, kad kandidatą į EK gali tekti pateikti jau naujai išrinktiems valdantiesiems. Todėl šalies vadovas šį postą panorusius užimti politikus ragina kol kas nesikarščiuoti.
„Iš tikrųjų tai labai priklausys nuo politinio ciklo pačioje Europoje. Taip, mes žinome Europarlamento rinkimų datą, bet mes nežinome, kada bus patvirtinta Europos Parlamento pirmininkė. Ir tai gali atsitikti optimistiniu atveju liepos mėnesį, šiek tiek pesimistiškesniu atveju tai gali atsitikti rugsėjo mėnesį. Jeigu atsitiktų rugsėjo mėnesį, tai komisija bus formuojama iš esmės vėlyvą rudenį“, – šeštadienį debatuose sakė G. Nausėda.
„Spalio mėnesį įvyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai ir, be abejo, kad nuo jų sudėties tada jau labai priklausytų ir paties kandidato į komisarus kandidatūra“, – pridūrė prezidentas.
Todėl G. Nausėda į eurokomisaro postą kandidatuoti norinčius politikus ragina nesikarščiuoti.
„Neskubėkime kol kas, nesikarščiuokime. Suprantu, kad kai kas labai nekantriai laukia ir trypia prie durų nekantraudamas. Bet, manau, kad tikrai tai priklausys ir nuo pačio proceso Europos Sąjungoje ir tada mes turėsime vienokį ar kitokį kandidatą“, – sakė šalies vadovas.
„Aišku, kad kandidatas turės būti suderintas ir su politinėmis partijomis, ir su prezidentu, ir su Vyriausybe. Ir tada mes tiesiog turėsime tą kandidatą. Ir būtų gerai, kad dar pakovotume dėl tikrai reikšmingo ir gero Europos Komisaro portfelio“, – pabrėžė jis.
Prezidentas patikino šiuo metu žinantis bent tris politikus, nusitaikiusius į šias pareigas.
Savo ruožtu šalies vadovo posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė į šį prezidento pasisakymą sureagavo šmaikščiai.
„Aš atrodo ateinu į darbą kiekvieną dieną – nu nieko trypiančio prie savo durų nerandu“, – teigė ji.
Visgi I. Šimonytė pabrėžė, kad kandidatą bet kokiu atveju reikės pateikti Vyriausybei.
„O kandidatą ar kandidatę, kaip tai bebūtų, vis tiek pateikti reikės Vyriausybei. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią aplinkybę, kad komisija yra patvirtinama visa kartu“, – sakė premjerė.
„Tai vis tiek vienaip ar kitaip turės visiems užtekti išminties tą kandidatą ar kandidatę patvirtinti ir deleguoti. Ir tikėtis, kad deleguotas žmogus sėkmingai praeis Europos Parlamento klausymus, kadangi visa komisija yra tvirtinama in corpore“, – akcentavo ji.
G. Nausėda būtų palaikęs I. Šimonytės kandidatūrą į NATO generalinius sekretorius
Debatų metu šalies vadovas taip pat atskleidė, kad būtų palaikęs I. Šimonytės kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus postą. I. Šimonytės pavardę tarp galimų kandidatų buvo įvardinusi tarptautinė žiniasklaida.
„Be abejo. Aš jau tai sakiau prieš daug laiko, kuomet manęs kažkada paklausė. Visomis išgalėmis. Bet tiesiog turbūt iki tokio rimto kandidatūros svarstymo nebuvo prieita“, – teigė G. Nausėda.
„Buvo kalbų apie tai, kad NATO generaliniu sekretoriumi galėtų tapti ir kažkas ir Rytų Europos valstybių, bet man atrodo suvaidino tam tikrą vaidmenį nenoras didžiųjų sąjungininkų pernelyg eskaluoti santykių su Rusija, nes ne paslaptis, kad mes esame stipriai užsiangažavę keldami Rusijos atsakomybės, Rusijos grėsmių klausimus. Ir kartais mūsų retorika Rusijos atžvilgiu yra pakankamai kategoriška“, – taip pat svarstė prezidentas.
ELTA primena, kad įtakingas leidinys „Politico“ paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių yra minimas ir G. Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos baru.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
