I. Šimonytei priėjus prie žiniasklaidos mikrofonų, aidėjo plojimai.
„Leiskit man atidirbt“, – su šypsena tarė I. Šimonytė ir apibendrino prezidento rinkimų rezultatus.
„Pirmiausia norėčiau pasveikinti išrinktąjį Lietuvos Respublikos prezidentą, nes, nors ir neturim dar didelės dalies balsų, bet, manau, kad rezultato, kokie ten pasiskirstymai bebūtų, tai nepakeis“, – žurnalistams komentavo I. Šimonytė ir vėliau G. Nausėdą taip pat asmeniškai pasveikino telefonu.
Ji teigė besidžiaugianti, kad žmonės antrajame rinkimų ture, kurie už pažangią Lietuvą, kurie – už spartesnę Lietuvos pažangą, kurie – už atviresnę Lietuvą, turėjo pasirinkimą, už ką balsuoti.
„Ir pasirinko. Dabar pirmadienį grįšim visi į savo darbus, dirbsime toliau, o šiandien labai nuoširdžiai norėčiau visiems padėkoti už pasitikėjimą, už tai, kad man atidavė savo balsą. Matyt, kad po trejų su puse metų kadencijos, kadencija, matyt, nepridėjo lengvumo kandidatuojant. Bet, prisimenant, kad buvo besistengiančių, kad I. Šimonytė nepatektų į antrą turą ir tam net kūrusių specialių strategijų, buvo daug diskusijų apskritai, kad į antrą turą, turbūt, man būtų sunku patekti. Tai džiaugiuosi, kad pavyko patekti ir užtikrinti alternatyvą daliai Lietuvos rinkėjų“, – dėstė I. Šimonytė.
Rezultatus ir būtinybę ką nors keisti, vertins partija
Kandidatė paminėjo, jog bandė prisiminti kokį nors premjerą, kuris būtų patekęs į antrąjį prezidento rinkimų turą, ir tikino, kad neprisiminė.
„Bandžiau prisiminti kokį nors konservatorių, ir irgi neprisiminiau, – pridūrė ji. Po šių žodžių nuskambėjo susirinkusiųjų juokas. – Tai, manau, kaip ten besusiklostytų tie galutiniai skaičiai, kai juos jau suskaičiuos kažkas paryčiais, vis tiek tai yra didelis pasitikėjimas, žmonės, kurie manimi tiki, visada man yra didžiausia motyvacija judėti pirmyn. Ir judėsim pirmyn. Rytoj grįšim į darbus ir dirbsim toliau.“
I. Šimonytė pasvarstė, kas galėjo lemti antrojo prezidento rinkimų turo rezultatus – esą koją greičiausiai pakišo vadovavimas Vyriausybei.
„Skirtingai nuo 2019 metų, kai aš išėjau į rinkimus iš gana patogios pozicijos, būdama opozicijos politikė, be kažkokio didelio krūvio vykdomosios valdžios ir sprendimų, kurie nebūtinai visų populiarūs, visų mėgiami, nebūtinai visų pripažįstami kaip teisingi, dabar aš išėjau į šituos rinkimus visiškai iš kitos pozicijos, iš trejų su puse metų, per kuriuos matėme visko: ir pandemija, ir migracija, ir karą Ukrainoje, ir infliacijos šuolius, ir daug kitų iššūkių, su kuriais reikėjo tvarkytis čia ir dabar <...>. Aš manau, kad su visu šituo krūviu, kurį tikrai teko per trejus su puse metų nešti, išlaikyti bent jau partijos rinkėjų pasitikėjimą, tą pasitikėjimą, kurį partija gavo per 2020 metų rinkimus, yra didelis pasiekimas“, – vertino politikė.
Partija, pasak I. Šimonytės, prezidento rinkimų rezultatus įvertins ir priims atitinkamus sprendimus
„Kai turėsime galutinius balsus, partija aptars ir šiuos rezultatus, ir būtinybę ką nors keisti“, – teigė premjerė.
„Esame demokratiška bendruomenė ir tikrai priimsime geriausius sprendimus“, – nedetalizavo ji.
Sako, kad klausimas dėl vadovavimo partijai yra ankstyvas
Pralaimėjimą prezidento rinkimuose pripažinusi I. Šimonytė teigė kol kas nesvarstanti apie tolimesnes politinės karjeros perspektyvas. Pasak politikės, jos galimybes vesti partijos sąrašą rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose turės įvertinti visa TS-LKD partijos vadovybė.
„Manau, kad šituos klausimus partija apsvarstys tam nustatyta tvarka. Yra tam specialūs institutai, yra prezidiumas, yra taryba, rinkimų rezultatai – visa tai bus apsvarstyta ir reikalingi sprendimai bus priimti“, – komentavo I. Šimonytė pabrėždama, jog spręsti dėl partijos vedimo parlamento rinkimuose kol kas anksti.
„Sakyčiau, kad tai labai ankstyvas klausimas. Pirmiausia reikėtų partijoje aptarti rinkimų rezultatus. Tam, kad juos aptartume, reikia jų sulaukti“, – teigė politikė.
Ji taip pat pažymėjo šiuo metu negalvojanti ir apie galimybes tapti konservatorių partijos lydere.
„Čia yra dar tolesnis dalykas negu Seimo rinkimai. Ačiū, taip toli aš nemąstau“, – sakė I. Šimonytė.
Po jos pasisakymo aidėjo plojimai ir šūksniai „ačiū“, grojo „Anties“ kūrinys „Lietuvos valstybė“. I. Šimonytė dainavo kartu su „Anties“ lyderiu Algirdu Kaušpėdu, kuris atvyko pasveikinti kandidatės.
TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis rinkimų štabe nepasirodė: užsienio reikalų ministras vieši Briuselyje.
Kandidatė prezidento rinkimuose I. Šimonytė sostinėje, kavinėje netoli Sapiegų rūmų, kur prezidento rinkimų rezultatų laukė TS-LKD, pasirodė kiek po 21 val. Būrys rėmėjų ir bendražygių ją pasitiko su gausiais ir ilgais plojimais.
„Jaučiuosi puikiai, komentarai paskui“, – su šypsena tarė ji.
Kiek anksčiau žurnalistų kalbintas TS-LKD prezidento rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė vertino, jog iš prezidento antrojo rinkimų turo rezultatų bus galima daryti prielaidas apie artėjančius Seimo rinkimus. Pasak jo, jei TS-LKD kandidatė, premjerė I. Šimonytė, pagal balsų skaičių, liks antra, neatmestina, kad partijai sėkmė nusišypsos Seimo rinkimuose ir TS-LKD vėl galės formuoti Vyriausybę.
„Jeigu rinkėjų valia bus, kad lieka taip, kaip dabar pareigas einantis prezidentas, tai mes labai tikimės, kad kartosis labai panašus scenarijus. Tos partijos, kurios nepabijo iškelti savo kandidatų ir tos partijos, kurios, kaip rodo istorinė patirtis, patenka arba yra arti antro turo, paskui pasirodo, kad jos labai realios pretendentės, realiai formuoja vyriausybes.
Tais pačiais 2009 metais, prisiminkime, iš pirmo turo išrinkta Dalia Grybauskaitė, antroje vietoje liko Algirdas Butkevičius, atotrūkis buvo didelis, bet tai nesukliudė socialdemokratams laimėti artimiausių Seimo rinkimų ir formuoti Vyriausybę.
2019 metais taip pat turėjome analogišką situaciją, kada po prezidento rinkimų antrosios vietos kandidatė, jai rinkėjai patikėjo atsakingas pareigas kituose rinkimuose. Tai aš neatmesčiau, kad toks scenarijus gali susiklostyti ir šių metų rudenį“, – žurnalistams sekmadienį vakare komentavo M. Lingė.
Antros kadencijos pareigose siekiantis, savarankiškai išsikėlęs Gitanas Nausėda anksčiau išreiškė viltį, kad už jį antrajame ture balsuos 75 proc. rinkėjų. M. Lingės įsitikinimu, dar per anksti taip kalbėti.
„Dar per anksti matuotis tiek tuos skaičius, kuriuos matuojasi Gitanas Nausėda kaip šių rinkimų nugalėtojas, bet ir tuos žingsnius, kuriuos jis darė netgi siūlydamas ir bandydamas įtikinėti jo norimą kandidatę į ministres pirmininkes“, – pažymėjo rinkimų štabo vadovas.
Paklaustas, kokie lūkesčiai šiam vakarui, M. Lingė teigė, kad lūkesčiai yra žmonių ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narių rankose.
„Svarbu yra gerbti rinkėjų valią, kad jie išreikštų tuos tikruosius skaičius, parodytų skaičius. O mes esame pasirengę juos priimti ir gerbti“, – pabrėžė pašnekovas.
Antrajame rinkimų ture aktyvumas siekia 49,61 proc., kuris, žiūrint istoriškai, gana mažas. M. Lingės nuomone, prie to galėjo prisidėti keletas veiksnių.
„Galbūt, tai paskatino, kada buvo jau kalbama paties kandidato prognozuojamas tas 75 proc./25 proc., daliai žmonių galėjo pasirodyti, kad jau viskas yra nuspręsta, viskas yra aišku ir, galbūt, neverta eiti palaikyti. Kita vertus, žiūrint iš kandidatų, kurie pateko į antrąjį turą, daliai rinkėjų galėjo pasirodyti ir ramu, nes labai panaši proeuropietiška kryptis, kuri padeda tiek ir Ukrainai telkti paramą, ir įvairiapusiškai palaiko šią kryptį, pagalbos užtikrinimą. Iš kitos pusės, kiti gal nebematė skirtumo“, – svarstė M. Lingė ir pažymėjo, kad apsispręsti galėjo būti sunku ir tiems rinkėjams, kurie pirmajame ture balsavo už „prorytietišką, proputinišką“ politiką.
M. Lingė įvertino ir sekmadienį G. Nausėdos feisbuko paskyroje paskelbtą įrašą, kur kviečiama rinkimų rezultatų laukti Prezidento rūmų kieme. Politiko nuomone, G. Nausėda galėjo apsieiti ir be jo.
„Matyt, jau atsirado žmonių, kurie aktyviai sureagavo, skundė ir matėme VRK rekomendaciją. Labai gaila, kad iš galios pozicijų nesiekiama atsižvelgti į tai, ką rinkimų priežiūrą vykdanti institucija rekomendavo. Bet mes visą kampaniją stebėjome tą aktyvų institucinio resurso naudojimą. Turbūt, to susiturėjimo neužteko ir paskutinei dienai“, – vertino M. Lingė.
Jo matymu, pasitvirtino, kad G. Nausėda rinkimams pasitelkė institucinį resursą.
„Pradedant nuo įvairių vizitų organizavimo, nuo patarėjų dalyvavimo rinkiminėje kampanijoje. Mes nematėme atskirties“, – pažymėjo M. Lingė.
TS-LKD prezidento antrojo rinkimų turo rezultatų laukė sostinėje, kavinėje prie Sapiegų rūmų. I. Šimonytės atvyko palaikyti būrys bendražygių ir rėmėjų.
Tarp jų – ne tik partijos prezidento rinkimų štabo vadovas M. Lingė, bet ir kandidatės rinkimų štabo komunikacijos vadovė Daiva Ulbinaitė, parlamentaras Žygimantas Pavilionis su sutuoktine, Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Vytautas Juozapaitis, Linas Slušnys, Andrius Vyšniauskas, Paulius Saudargas, TS-LKD frakcijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, užsienio reikalų viceministras, partijos strategu įvardijamas, Jonas Survila, europarlamentarai Andrius Kubilius, Liudas Mažylis, Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas, ministrės Agnė Bilotaitė, Gintarė Skaistė ir Monika Navickienė, kiti politikai.
O taip pat – menininkė Jolita Vaitkutė, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, menininkai broliai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, dainininkė, dainų autorė Monika Linkytė, nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė, politologas Virgis Valentinavičius, tinklaraštininkas Ričardas Savukynas.
Į antrąjį prezidento rinkimų turą I. Šimonytė pateko po to, kai pirmajame surinko 20,05 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų (288 774 piliečiai) ir liko antroje vietoje. I. Šimonytę pirmajame ture aplenkė antros kadencijos pareigose siekiantis, savarankiškai išsikėlęs Gitanas Nausėda, už kurį balsavo 43,95 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų (632 811 piliečiai).
Antrajame prezidento rinkimų ture I. Šimonytė ir G. Nausėda susitiko ir 2019 metais. Tąkart už I. Šimonytę balsą atidavė 443 394 žmonių (33,04 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų), o už G. Nausėdą – 881 495 žmonių (65,68 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų). Prezidentu buvo išrinktas G. Nausėda.
Jis ir vėl tikisi išplėšti pergalę rinkimuose ir šį kartą surinkti 75 proc. rinkėjų balsų. Delfi kalbintas politologas Ignas Kalpokas anksčiau komentavo, kad toks planas teoriškai įmanomas.
Sekti prezidento rinkimų eigą ir rezultatus galite čia.
