Jomis siūloma numatyti, kad kadetų ugdymo programą galėtų vykdyti ne tik savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija, bet ir gimnazijos filialas.
Šią savaitę Seimui pateikdamas Švietimo įstatymo pataisas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys sakė, kad problema atsirado vykdant mokyklų pertvarką, pagal kurią 11 ir 12 klasėse turėtų būti ne mažiau kaip 21 mokinys.
„Iškilo problema tose gimnazijose ir mokyklose, kuriose yra įgyvendinama kadetų ugdymo programa. Kai sujungiamos kelios gimnazijos, mokyklos, ne visuose filialuose gali būti diegiama kadetų ugdymo programa. Įstatyme yra įteisintas kadetų mokyklų tinklo sukūrimas, kadetų ugdymo programą jos turėtų pradėti jau šį rudenį, rugsėjo 1 d. Tačiau tokių sujungtų mokyklų filialai negalėtų to daryti“, – pristatydamas projektą Seimo posėdyje sakė J. Varkalys.
„Todėl įstatymo pakeitimo esmė yra, kad sujungtose mokyklose, atskiruose filialuose, galėtų būti diegiama kadetų ugdymo programa. Beje, yra gimnazijų ir mokyklų, kurios tą daro jau daugiau kaip 20 metų, bet jos nėra formalizuotos“, – teigė parlamentaras.
Parlamentaras Valdas Rakutis pastebėjo, kad problema yra, pvz. su Plungės rajono Alsėdžių kadetų mokykla.
„Iš tikrųjų mokykla jau keliasdešimt metų dirba tokį svarbų darbą, nemažai mokinių yra ją pabaigę, daug kas ir Karo akademijoje studijuoja. Tai yra mūsų turtas, kad tokioje santykinai tolimoje vietovėje taip išlaikoma stipri žemaitiška dvasia“, – sakė V. Rakutis.
Pasak J. Varkalio, šiuo metu Alsėdžiuose mokosi mokiniai ne vien tik iš Plungės rajono, Telšių, Rietavo, bet ir iš visos Lietuvos.
„Ši mokykla kadetų programą turi jau 20 metų, yra didžiulis įdirbis, bendrabutis“, – sakė J. Varkalys.
Pasak jo, teikiamos įstatymo pataisos nėra skirtos vienam regionui.
„Manau, kad atsiras ir daugiau Lietuvoje tokių gimnazijų, mokyklų, kurios norės taikyti kadetų ugdymo programą“, – sakė J. Varkalys, kaip pavyzdį nurodęs Alsėdžių kadetų mokyklą.
„Susiklostė tokia situacija, kai daugelį metų karinį-patriotinį ugdymą vykdžiusi mokykla, būdama atskira gimnazija, šiuo metu dėl savivaldybės sprendimų tapo jungtinės kaimiškos gimnazijos vienu iš filialų, bet mokykla išliko su visomis savo programomis, gana gausiomis klasėmis. Tiesiog įstatyme reikia numatyti, kad ir filiale ta kadetų ugdymo programa galėtų būti“, – sakė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Pritardama projektui Seimo narė Vilija Targamadzė sakė, kad kadetų mokyklos yra labai svarbios ir reikia joms pagelbėti.
„Be abejo, reikėtų kitų kriterijų, bet čia perspektyvos reikalas. Bet turime kartu galvoti ir apie kitas regionines mokyklas, nes tikrai regionus gali ištikti krizė“, – sakė ji.
Seimo narys Algirdas Stončaitis mano, kad įstatymo pataisos būtų papildoma paskata kurtis kadetų licėjams ar gimnazijoms.
„Toli gražu tai nėra vienos gimnazijos ar vieno miestelio problematika. Prisiminkime, kaip karšta bulvė faktiškai dešimt metų ar ilgiau yra mėtoma visa Kauno kadetų problema“, – sakė A. Stončaitis.
Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pastebėjo, kad jau yra išspręstas tokių mokyklų finansavimo klausimas.
„Tarkime, Klaipėdoje nėra jokių problemų, o Kauno situaciją mes visi žinome. Jeigu nėra noro turėti tokios gimnazijos ir savivaldybėje manoma, kad ji nesvarbi, tai jos ir nėra. Todėl tokia situacija ir yra“, – sakė parlamentarė J. Šiugždinienė.
Švietimo įstatymo pataisas kartu su J. Varkaliu teikia 10 valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių.
Praėjusį ketvirtadienį po pateikimo jas palaikė 92 Seimo nariai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Projektą svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, o plenarinėje Seimo salėje jis vėl turėtų atsirasti birželio 6 dieną.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų šių metų rugpjūčio 1 d.
2023 m. rugsėjo 26 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriame įteisino galimybę Lietuvoje sukurti kadetų mokyklų tinklą. Kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru, tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
