Atsistatydinimo pareiškimą premjerei I. Šimonytei pateikęs ministras G. Jakštas antradienį vakare LRT laidoje „Dienos tema“ įvardijo, kokios priežastys turėjo įtakos šiam žingsniui. Kaip teigė iš pareigų pasitraukiantis ministras, viena jų buvo dar antradienio rytą iš Vyriausybės vadovės komandos gautas pavedimas.
„Priežastis yra šalia premjerės esanti komanda, kuri neša pavedimus be galimybės diskutuoti. Vienas iš jų buvo šįryt, likus nedaug laiko iki spaudos konferencijos“, – kalbėjo G. Jakštas.
Iš pareigų trauktis nusprendusio ministro teigimu, šis nurodymas buvo susijęs su vienuoliktokų tarpinių patikrinimų vertinimo skale.
„Be galimybės diskutuoti buvo pasakyta, kad tie, kas yra surinkę daugiau taškų, gautų daugiau nei maksimumą“, – sakė G. Jakštas. „Toks sprendimas turėtų didžiulių pasekmių. Manau, čia atsirastų ir teisinių ieškinių, nes, jeigu yra dešimtbalė skalė, sakyti, kad „jums labai gerai sekėsi, parašysiu 12 už tai“, tikrai nėra jokios galimybės“, – aiškino jis, patikindamas, kad įvykdęs tokį pavedimą nesijaustų ramus.
Nesupranta, kokiu būdu prašymas „galėjo tiek įskaudinti ministrą“
Savo ruožtu I. Šimonytė pripažino paprašiusi savo patarėjos pasiūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pagalvoti, ką įmanoma padaryti su tarpinių vienuoliktokų patikrinimų rezultatais ir tuo, kad „neteisingumo ištaisymas vienur, nereikštų neteisingumo jausmo kitur“.
„Nelabai aišku, kokiu būdu toks prašymas galėjo tiek įskaudinti ministrą, kad jis nutarė nebetęsti darbo ir neužbaigti tų dalykų, dėl kurių buvome sutarę“, – nuostabą reiškė ministrė pirmininkė.
Visa tai trečiadienį ryte ji surašė feisbuke. Įrašo gale ji padėkojo ministrui G. Jakštui už darbą – už tai, ką pavyko per metus nuveikti ir išspręsti.
„Visaip su ta įtampa politikoje būna. Būna, kad ir krūminius dantis apsemia. Būna, kad visas pasaulis atrodo neteisingas, ypač kai tau tikrai nuoširdžiai rūpi tai, ką darai, ir palaikančių balsas paprastai būna tylus, o kritikų – natūralu – labai girdisi. Būna, kad nusivili kolegomis, bendražygiais ar vadovais.
Kiekvienas pats sprendžia, kas kam yra paskutinis lašas ir kokius pasirinkimus daryti. Visgi, kol vakarykštis lašas netapo gandais apaugusia kūdra, paminėsiu keletą svarbių dalykų.
Tarpiniai atsiskaitymai yra gera mintis ir iššūkis yra ne jie, o užduočių kokybė ir proceso organizavimas. Žinojom, kad nebus idealu, todėl iškart sutarėm, kad visi norintys galės perlaikyti, dar tada, kai nežinojom, kokios užduotys bus apskritai.
Atskiruose atsiskaitymuose teko perskaičiuoti vertinimus dėl užduočių nekorektiškumo. Tokiu būdu tarsi išsprendėme neteisingumą tų vaikų, kuriuos tik spėjam galėjus išspręsti tas užduotis, jeigu jos būtų korektiškai suformuluotos, atžvilgiu. Bet buvo vaikų, kurie net tokias – programoje nebuvusias, nekorektiškas – užduotis sugebėjo išspręsti. Ir balų pridėjimas gavusiems mažiau sukuria neteisingumą jau šių vaikų atžvilgiu.
Kadangi gavau tokių mokinių kreipimąsi, o ir pati po komisijų pervertinimo apie tai daug galvojau, natūralu, kad paprašiau savo patarėjos pasiūlyti ŠMSM pagalvoti, ką šiuo atveju įmanoma padaryti, kad neteisingumo ištaisymas vienur, nereikštų neteisingumo jausmo kitur.
Nelabai aišku, kokiu būdu toks prašymas galėjo tiek įskaudinti ministrą, kad jis nutarė nebetęsti darbo ir neužbaigti tų dalykų, dėl kurių buvome sutarę – kuo sklandesnė tarpinių atsiskaitymų proceso baigmė ir pamokos kitiems metams, pasirengimas VBE sesijai, trūkstama medžiaga programoms, NŠA veikla, kuriems sutarėme, kad reiktų pagalbos ir iš išorės, nes ministras pats jos paprašė.
Mano kolegos žino, kad net tos problemos, kurios atrodo nedidelės bendram problemų katile, mėgsta būti sprendžiamos. Nebūtinai jos išsprendžiamos, nebūtinai šimtu procentų, nebūtinai tuoj pat, nebūtinai aš žinau gerą (ar kokį nors) būdą problemą spręsti. Bet tai nereiškia, kad aš neturiu teisės ministro prašyti dėmesio problemai, kokia maža ji jam beatrodytų. Kaip ir nereiškia, kad kokie nors sprendimai siūlomi, kaip sakyta, be diskusijų (vien toje žinutėje, kurią ministras perskaitė kaip nuosprendį daryti kažką, buvo bent trys skirtingi variantai, kaip problemą galima būtų bandyti spręsti).
Tad apgailestauju, kad gana natūralus prašymas atkreipti dėmesį į problemą, kurią sukūrėme bandydami spręsti kitą, sukėlė tokią stiprią reakciją. Kaip jau esu sakius, teisę į emociją pripažįstu, bet tuomet faktai turi būti, kaip sako klasikai, ant stalo. Tam, kad kiti žmonės nebūtų kaltinami nelabai būtais dalykais ar jiems inkriminuojamos jų neturimos galios.
Ir nepaisant tokios netikėtos atomazgos, dėkoju ministrui Gintautui už tai, ką pavyko per šiuos beveik metus nuveikti ir išspręsti“, – dėstė I. Šimonytė.
Susitiks su prezidentu
Švietimo, mokslo ir sporto ministrui G. Jakštui pateikus atsistatydinimo prašymą, trečiadienį premjerė I. Šimonytė susitiks ir aptars situaciją su prezidentu Gitanu Nausėda. Toks vadovų susitikimas numatytas oficialioje prezidento darbotvarkėje.
Apie tai, kad įteiks premjerei atsistatydinimo prašymą, švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas pranešė antradienį spaudos konferencijos apie tarpinius vienuoliktokų patikrinimus metu.
Vėliau, beje, prašymą ir įteikė.
„Su premjerės komanda matome, kad neturime pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tikime. Jau ne kartą teko ir pačiam prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmiau. Daugiau to daryti nenoriu. Tad šiandien ir viešai prašau premjerės priimti mano atsistatydinimą iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų“, – teigė G. Jakštas.
Ministras sakė, kad tokiomis sąlygomis, kokios yra, dirbti negali.
„Tokiomis sąlygomis mums dirbti yra nelabai įmanoma, kadangi premjerės komanda labiau trukdo, nei padeda. Ta darbo kultūra, kuri ateina iš ten, man asmeniškai, mano komandai yra nepriimtina“, – komentavo jis.
I. Šimonytė nesiėmė komentuoti G. Jakšto išsakytos kritikos, kad jos komanda esą labiau trukdo nei padeda. Premjerė teigė, kad apie tai bent jau anksčiau ministras nieko nesakė.
„Tikrai negaliu pakomentuoti, nes paprašiau savo komandos padėti ministrui, ir ministras pats tos pagalbos pageidavo. Kiek žinau, buvo aptarimai, kokiu eiliškumu, kokius klausimus spręsti, ir ministras man neindikavo savo nusivylimo, nepasitenkinimo, ar kažkokių skirtingų matymų. Tai tikrai nenorėčiau komentuoti komentarų, kurie, nežinau iš ko, kyla“, – tikino premjerė.
Tai – antras kartas, kai G. Jakštas bando pasitraukti iš pareigų. Praėjusį kartą I. Šimonytė jo atsistatydinimo prašymo netenkino.
„Dabar joks atėjęs naujas ministras, atsisėdęs į ministro kėdę, paprastai kalbant, šitos situacijos greitai pataisyti negalės, o čia reikia greitai tą situaciją pataisyti. Tai mes sutarėm, kad dabar ministras tą su savo komanda ir daro. O prie visų diskusijų apie atsistatydinimus grįšim tada, kada viskas bus išspręsta“, – kovo 18-ąją komentavo I. Šimonytė.
G. Jakštas švietimo ministru buvo paskirtas pernai liepą, politikas iki tol ėjo viceministro pareigas.
Ministro pareigose jis pakeitė Jurgitą Šiugždinienę, atsistatydinusią kilus abejonių dėl jos kanceliarinių išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.
