„Šis mūsų sugriežtinimas tikrai nėra paskutinis – aš net neabejoju. Jei bus poreikis, jei matysime, kad liko dar kažkokios pilkosios zonos ar erdvės galimam piktnaudžiavimui, žinoma, griežtinsime tvarką dar. Tai nėra baigtinis procesas. Visgi viliuosi, kad po visų įvykių noras ir apetitas piktnaudžiauti tvarkomis dings“, – žurnalistams po Seimo valdybos posėdžio sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo valdyba nutarė, kad parlamentaras per kadenciją galės įsigyti ne daugiau nei tris telefonus ir kompiuterius, taip pat nustatytas draudimas įsigyti prekes ir paslaugas iš artimų asmenų ir susijusių juridinių asmenų.
„Reaguojant į naujausius įvykius keli apribojimai buvo nustatyti. (Numatoma – ELTA), kad įsigyjamos technikos, kalbant apie kompiuterius ir mobiliuosius telefonus vienetų skaičius per visą kadenciją negali viršyti trijų – po tris gali būti. Ir šis skaičius pasirinktas vertinat tai, kad yra Seimo narys ir yra biuro darbuotojai“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
Seimo valdyboje apsispręsta ir dėl to, kad vienos rūšies prekėms bei paslaugoms nebūtų galima skirti daugiau nei pusės parlamentinių lėšų.
„Taip pat yra nustatytos išlaidų lubos vienos rūšies išlaidoms ar dalykams – tai yra iki 50 proc. metams skiriamos sumos. Ir tai turėtų tapti dar vienu tokiu saugikliu, kuris nebesudarys sąlygų tokiems dalykams, kurie kelia pasipiktinimą ar nuostabą, kuomet, pavyzdžiui, nuperkama žvakių už kelis tūkstančius eurų. Tokie atvejai yra vienetiniai, bet jie, suprantama, labai stebina ir piktina“, – akcentavo ji.
Visgi V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad ne viską pavyks sureguliuoti teisiniu būdu, būtinas yra ir pačių parlamentarų sąmoningumas.
„Tikrai ne viską įmanoma sureguliuoti ir surašyti į taisykles. Todėl mes turime pasikliauti, kad Seimo nariai yra atsakingi, kad jie yra suaugę žmonės ir kad ne visas taisykles reikia išrašyti valdybos priimtoje tvarkoje, kad ir sąžiningai, ir sąmoningai žiūrėti į savo atsakomybes ir į savo leidžiamas parlamentines lėšas“, – pabrėžė ji.
Nėra sutarimo, kad būtų atsisakyta parlamentinių lėšų
Parlamento vadovė neslepia ir toliau palaikanti mintį apskritai atsisakyti parlamentinių lėšų. Visgi, pripažįsta ji, palaikymo šiai idėjai parlamente nėra daug.
„Taip pat aš laikausi nuomonės, kad reikėtų grįžti prie minties apie Konstitucijos keitimą, neturėti parlamentinių išlaidų Konstitucijoje. Bet tam, esu ne kartą sakius, reikia labai plataus sutarimo ir, žinoma, jį reikia burti. Kol kas didelio noro keisti Konstituciją – nėra“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo valdyboje apsispręsta ir dėl to, kad vienos rūšies prekėms bei paslaugoms nebūtų galima skirti daugiau nei pusės parlamentinių lėšų.
Nutarta ir tai, kad skelbiant užsakomąjį turinį Seimo nariai bus įpareigoti nurodyti, jei jis buvo apmokėtas iš parlamentinių lėšų.
Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie dalies politikų pirkinius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Kai kurie Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros.
Per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.
