G. Nausėdai tvirtinant, jog siekiant įteisinti partnerystės institutą ar kitu būdu reglamentuoti tos pačios lyties asmenų porų santykius svarbu nepažeisti Konstitucijos, I. Šimonytė tikina, kad prezidentas kalba nesąžiningai. Ji pastebi, kad partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimas nereikalauja Konstitucijos pataisų.
Prezidentinių debatų metu G. Nausėdai sulaukus klausimo, kodėl jis neištesėjo 2019 m. duoto pažado ir nesegėjo LGBT bendruomenę palaikančio ženkliuko, šalies vadovas tikino, kad jo pozicija šiuo klausimu visada buvo nuosekli.
„Laikiausi šiuo klausimu nuoseklios pozicijos, ji nepasikeitė, man nereikėjo jos kaitalioti – aš ir tada, ir dabar laikausi nuostatos, kad vienos lyties žmonių sąjungą arba partnerystę reikėtų teisiškai reglamentuoti. Tenka tik apgailestauti, kad galbūt užsimoję įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą, parlamentarai apskritai nieko nepadarė – nei Civilinio kodekso pakeitimais, nei kitais būdais tų santykių nereglamentavo. To jau matyt ir nebepadarys“, – pirmadienį LRT radijo debatuose kalbėjo G. Nausėda.
Jis teigė manąs, jog šiuo metu tinkamiausias būdas reglamentuoti tos pačios lyties asmenų porų santykius yra keičiant Civilinį kodeksą. G. Nausėda priminė, jog tokį kelią siūlė vienas konservatorių – Paulius Saudargas. Seimo vicepirmininkas buvo registravęs įstatymo pataisas dėl artimojo ryšio sąvokos įteisinimo.
„Jis (įstatymo projektas – ELTA) buvo patrauktas, jeigu galima taip pasakyti – tikintis, kad pavyks įgyvendinti Civilinės sąjungos įstatymą. Tačiau kadangi tai nebuvo padaryta, nei vienas, nei kitas kelias nebuvo pasirinktas“, – apgailestavo jis.
G. Nausėda pakartojo – nepaisant to, kaip bus išspręstas partnerystės klausimas, svarbiausia, anot jo, paisyti Konstitucijos.
„Ateityje, aš galvoju, kad vis tiek mūsų visuomenė artės prie tam tikrų sprendimų ir padarysime tai nepažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nuostatų“, – aiškino prezidentas.
I. Šimonytės kritika prezidentui: tai nėra labai sąžiningas kalbėjimas
Visgi, G. Nausėdos konkurentė I. Šimonytė konstatavo – prezidento kalbėjimas, jos manymu, nėra sąžiningas.
„Tai nėra labai sąžiningas kalbėjimas, turint minty, kad tas alternatyvus projektas kalba apie Civilinio kodekso dalį, susijusią su sandorių teise. Jeigu mes sakome, kad du vienas kitą mylintys žmonės – tegul jie bus vienos lyties – yra ne šeima, o UAB, mano nuomone, tai yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu“, – dėstė premjerė.
„Tai tikrai neturi nieko bendro su žmogaus teisėmis ir tai yra visai atskiras, taip sakant, požiūris“, – prezidentą kritikavo ji.
Tačiau G. Nausėda tokiu pat nesąžiningu elgesiu apkaltino ir savo konkurentę.
„Lygiai taip pat nesąžininga ir nepadoru tampyti Lietuvos Konstitucijos 38 str. kaip kokią armoniką ir pritempti jį prie vienų ar kitų grupių interesų. Jeigu visuomenėje yra konsensusas ir mes tikrai norime išspręsti dalykus galutinai, keiskime Lietuvos Respublikos Konstituciją“, – atkirto G. Nausėda ir paragino premjerę gerbti kitokią nuomonę.
„Gal palikime šį klausimą ir neauklėkime vienas čia kito, pasilikime prie savo nuomonės, nes demokratinės visuomenės vienas iš atributų yra tiesiog susitaikyti su kito nuomone ir nemėginti jo pertempti į savo pusę“, – teigė prezidentas.
Savo ruožtu premjerė I. Šimonytė patikino, jog siekiant įteisinti partnerystės institutą Konstitucijos keisti nereikia.
„(Gerbti kito nuomonę – ELTA) galima visada padaryti, kai yra aiški kito nuomonė. Ir aš tikrai gebu gerbti kitą nuomonę. Tiktai tiek, kad Konstitucijos šiuo atveju keisti visiškai nereikia, kadangi Konstitucija labai aiškiai pasako, kas yra santuoka. Ir niekas nekalba apie santuoką. Santuokos įteisinimui išties reikėtų keisti Konstituciją. Bet mes kalbame apie Civilinį kodeksą ir apie jame numatytus dalykus“, – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.
Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Nausėda atmeta kritiką dėl paskelbtos informacijos: konservatoriai norėtų, kad prezidentas geriau nekalbėtų
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda tikina jau kelias savaites žinojęs detales apie rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, o kritiką jam vertina kaip konservatorių puolimą. Visgi, jo politinė oponentė Ingrida Šimonytė aiškina, kad garbę atskleisti tokią informaciją derėjo palikti tyrimą vykdžiusiems pareigūnams.
„Visos detalės man buvo žinomos, sužinojau prieš keletą savaičių ir griežtai laikiausi principo neskelbti to, kad nepakenkti tyrimo eigai. Tą pačią dieną paskelbė ir Lenkijos pusė aukščiausiu politiniu lygiu“, – pirmadienį vykusiuose LRT radijo debatuose kalbėjo G. Nausėda.
„Nežinau dėl ko visa ši istorija iškilo. Mėginimas nurodinėti man, ką aš galiu kalbėti ir ko negaliu, įsipaišo į tą patį paveikslą. Konservatoriai norėtų, kad prezidentas geriau nekalbėtų iš viso“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu reaguodama į šalies vadovo kritiką konservatorių kandidatė I. Šimonytė akcentavo, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas L. Volkovo užpuolimo detales patvirtino tik reaguodamas į G. Nausėdos pasisakymą. Anot premjerės, tokią informaciją turėjo paskelbti tyrimą vykdę pareigūnai.
„Taip jau būna gyvenime, kad kai kažkas kažką pasako, tenka komentuoti – kaip tą teko daryti Lietuvos policijai ir prokuratūrai. Vis dėlto, tai yra labai sudėtinga operacija. Žmonės sėdėjo ir dirbo, kad būtų pasiektas rezultatas. Paprastai prokuroras priima sprendimą, kada yra visiškai saugu skelbti. Tai yra tų pareigūnų, kurie atliko darbą, tam tikra šlovės valanda, momentas, kada gali išeiti viešai ir pristatyti savo darbą. Politikams to nereikėtų daryti“, – sakė I. Šimonytė.
Visgi, G. Nausėda tikino tą pačią dieną padėkojęs žvalgybos pareigūnams, o informacijos skelbimas iš anksto buvo suderintas su Lenkija.
ELTA primena, kad prieš kelias savaites G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš L. Volkovą. Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos.
Vidaus reikalų ministrė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui. Į kritiką sureagavęs G. Nausėda tikino, kad jo komunikacija tyrimams tikrai nepakenks.
Nausėda: priedangos savivaldybėse įrengiamos „vėžlio žingsniu“
Prezidentas G. Nausėda tikina pasigendantis didesnio Ministrų kabineto bendradarbiavimo su savivaldybėms, įrengiant jose civilines priedangas. Be to, anot jo, Vyriausybė civilinę saugą šiuo metu užtikrina „vėžlio greičiu“. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja jau nuveiktus darbus ir teigia jaučianti pačių savivaldybių įsitraukimo į civilinę saugą stoką.
„Aš manau, kad čia reikalingas mišrus būdas. Palikti savivaldybes su jų galvos skausmu ir nuleisti viską joms ir tikėtis, kad procesas pajudės greitai, nėra labai sąžiningas būdas“, – kandidatų į prezidentus debatuose LRT radijuje pirmadienį aiškino G. Nausėda.
Prezidento vertinimu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kol kas neužtikrino, kad visose savivaldybėse priedangų įrengimo procesas vyktų vienodu greičiu. Be to, valstybės vadovas tikina pasigendantis Vyriausybės bendradarbiavimo su savivaldybėmis.
„Savivaldybėms stinga pagalbos. (...) Civilinių priedangų problema yra aktuali problema ir toks vėžlio žingsnis, kokiu mes žengiame į priekį, jas įrengdami, yra tikrai nepriimtinas, nes mūsų žmonių saugumas tikrai yra didžiausias prioritetas. Gyvename tokioje geopolitinėje realybėje, kokioje gyvename, ir nesinorėtų, kad iškiltų pavojai ten, kur paskui galima būtų badyti pirštais ir sakyti, (...) nepasirūpinom“, – pridūrė G. Nausėda.
Atsakydama į kritiką, premjerė I. Šimonytė pabrėžė, kad šiuo metu yra parengta Civilinės saugos koncepcija, kuri numato veiksmų planą toliau plečiant priedangų tinklą. Tiesa, anot jos, tam ypač svarbus aktyvus savivaldybių įsitraukimas.
„Sutinku, kad reikia pagalbos savivaldybėms. Bet (...) tai yra savivaldybių savarankiška funkcija – civilinė sauga, bet net į tai nežiūrint, savivaldybės geriausiai „ant žemės“ žino, kokia yra situacija, kokie yra pastatai, kur galima pritaikyti pastatus priedangoms, kur negalima pritaikyti, kur galima pritaikyti investicijas“, – debatuose teigė I. Šimonytė.
Bilotaitė atmeta prezidento kritiką dėl priedangų įrengimo: tai ne ministerijos, o visos valstybės interesas
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Vyriausybė nepakankamai bendradarbiauja su savivaldybėmis civilinių priedangų įrengimo klausimu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atmeta tokią kritiką. Pasak jos, priedangų tinklo plėtra yra ne tik ministerijos, o visos valstybės interesas.
„Tai nėra ministerijos interesas, tai yra visos valstybės interesas. Norėtųsi, kad žiūrėtume viena kryptimi. Iš savo pusės mes darome viską“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė taip pat akcentuoja, kad savivaldybės ir pačios yra atsakingos už priedangų įrengimą.
„Savivaldybės geriausiai žino. Ir pagal teisės aktus yra numatyta, kad jos turi identifikuoti jų teritorijoje esančias priedangas ir jas sužymėti. Tam, kad tas procesas pajudėtų, mūsų pavedimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas talkino savivaldybėms. Vienose savivaldybėse matome ženklų proveržį“, – pabrėžė ji.
A. Bilotaitės teigimu, dalis savivaldybių turi objektyvių priežasčių, kodėl priedangų įrengimas vyksta lėčiau. Visgi, pasak jos, atsiranda ir tokių, kuriose trūksta administracijos iniciatyvos.
„Čia yra ir lyderystės klausimas. Jeigu tau, kaip lyderiui, civilinė sauga – prioritetas, tu tikrai neieškai priežasčių, kodėl to nedaryti, bet imi veikti. Deja, yra visaip“, – komentavo ji.
Siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, A. Bilotaitė sako, kad šalyje įkurta per 3,8 tūkst. priedangų.
„Šalyje visiškai nuo nulio sukūrėme priedangų tinklą. 3,8 tūkst, priedangose tilptų apie 1 mln. arba 36 proc. šalies gyventojų. Procesas yra dinamiškas“, – akcentavo ji.
„Turime pasiekti, kad rajonuose pasislėptų 40 proc., o didžiuosiuose miestuose – 60 proc. gyventojų. Tad vidutiniškai apie 50 proc. šalies gyventojų turi turėti galimybę pasislėpti“, – pridūrė ministrė.
