„Dviejų kandidatų parašų rinkimo lapai buvo perduoti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, rašysenos ekspertams, kad patikrintų, ar visus duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildė pats ir pasirašė, tai yra, ar parašas atitinka visą tą eilutę, išskyrus tuos atvejus, kai yra nurodyta, kad kitas asmuo užpildė, padėjo rinkėjui pasirašyti; ar nėra įrašų, kurie yra padaryti viena ranka, tai yra, ar iš įrašo galima spręsti, kad įrašus ar įrašų grupę padarė vienas asmuo; ir ar nėra įrašų, kuriuose atskirti įrašo fragmentai surašyti skirtingu raštu“, – ketvirtadienį per posėdį pranešė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Ji teigė, kad VRK nariams vizualiai pasirodė, jog dviejų kandidatų parašų rinkimo lapuose pateikta informacija surašyta to paties asmens.
„Dėl R. Žemaitaičio ir A. Mazuronio vizualiai kilo abejonių dėl galimai užpildytų įrašų viena ranka ir dėl to mums buvo reikalinga pasitelkti rašysenos ekspertus“, – paaiškino L. Petronienė.
Žinių iš rašysenos ekspertų dėl dviejų kandidatų parašų, pasak jos, tikimasi sulaukti penktadienį.
Kandidatai reaguoja ramiai
Tai, kad parašai tikrinami kruopščiai, – normali procedūra, sakė Delfi kalbintas A. Mazuronis.
„Aš žinau, kad jie atidavė tikrinti. Klausiau tų žmonių, tai vargu bau, ar gali ten kažkas tokio būti, bet gerai, tegu tikrina, nėra jokių problemų. Normali procedūra“, – dėstė politikas ir patikino, kad kokio nors „piktybinio pildymo viena ranka tikrai nebuvo“.
„Ir patys filtravome būstinėje [parašus], ir patys nenorime į tokią situaciją pakliūti, ir nenorime savęs apgaudinėti“, – teigė A. Mazuronis ir sakė, kad dalį parašų, dėl kurių kilo abejonių, išbrokavo jo komanda prieš pateikdama parašų lapus VRK.
Delfi kalbintas R. Žemaitaitis tikino, kad dėl surinktų parašų iš esmės negali kilti jokių problemų. Jo žiniomis, VRK turi abejonių dėl penkių parašų lapų, kur duomenys surašyti dailyraščiu.
„Gal tarp tų ten 500 parašų ir yra koks žmogus, kuris vieną ar kitą lapą užpildė, o parašų yra surinktų 32 tūkst., tai jokių problemų nėra. Jų mes tikrai netikrinam, surenkam iš rajonų, iš regionų žmones, kurie rinko, priduodam, tada deda į mašiną, mašina skenuoja, tai jokių problemų aš čia nematau“, – komentavo politikas.
Jis teigė, kad dėl parašų yra ramus: „Visais laikais, kada renkami parašai, dažniausiai būna apie 20, 30 lapų rašyta ranka tų pačių, parašai būna skirtingi, būna tokių parašų rinkėjų, kurie nori dailyraščiu surašyti, tai nematau aš čia išvis jokių problemų.“
VRK duomenimis, popieriniuose lapuose A. Mazuronis surinko 22 842 parašus, elektroniniu būdu – 3 085 (iš viso 25 927), R. Žemaitaitis popieriniuose lapuose surinko 18 849 parašus, elektroniniu būdu – 13 757 (iš viso 32 606).
Tam, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, kandidatai turi surinkti ne mažiau kaip po 20 tūkst. juos palaikančių rinkėjų pritarimo parašų. Šio skaičiaus parašų nesurinkę asmenys toliau rinkimuose dalyvauti nebegalės.
Tikrinant kandidatų surinktus parašus, parašų lapai skenuojami, aiškinamasi, ar asmenys, kurie pasirašė, apskritai egzistuoja, ar yra rinkėjai – Lietuvos piliečiai, tinkamo amžiaus, ar nepasirašė du kartus – jei pasirašė, tuomet parašai brokuojami. Nuskenavus parašų rinkimo lapus, taip pat atliekama vizualinė patikra: žiūrima, ar visi laukai užpildyti, ar yra rinkėjų parašai.
Tris kandidatus jau registravo
Ketvirtadienį VRK kandidatais prezidento rinkimuose jau registravo antrosios kadencijos pareigose siekiantį Gitaną Nausėdą, konservatorių keliamą Ingridą Šimonytę bei Laisvės partijos atstovą Dainių Žalimą.
„Konstatuota, kad jie visi trys surinko reikiamą jų dalyvavimą rinkimuose remiančių rinkėjų parašų skaičių“, – Delfi nurodė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad ne visų už šiuos kandidatus pasirašiusių asmenų parašai buvo įskaityti.
„Pavyzdžiui, VRK identifikavo, kad dalis rinkėjų, „Rinkėjo puslapyje“ pasirašiusių už kandidatus, turi teisę balsuoti Lietuvoje vykstančiuose savivaldos rinkimuose, tačiau Respublikos Prezidento rinkti negali, tad savo parašu paremti šių rinkimų kandidatų taip pat negali. Žinoma, tokių parašų nėra daug, pavyzdžiui, už Gitaną Nausėdą pasirašė 26, Ingridą Šimonytę – 21, Dainių Žalimą – 18. Visi šie parašai nėra įskaityti.
Pasitaiko, kad popieriniuose parašų lapuose pasirašydami rinkėjai įrašo neteisingus duomenis arba pateikia savo duomenis nepilnai. VRK rinkėjų duomenis turi galimybę patikrinti sulygindama juos su Lietuvos gyventojų registru ir taip identifikuoja klaidingus įrašus rinkėjų parašų lapuose. Tokie parašai taip pat negali būti įskaitomi. Gitano Nausėdos atstovų pristatytuose parašų lapuose tokių įrašų nustatyta 1558, Dainiaus Žalimo – 100.
Savo parašu paremti kandidatą galima tik vieną kartą. „Rinkėjo puslapyje“, kur piliečiai savo tapatybę identifikuoja jungdamiesi per Elektroninius valdžios vartus, pasirašyti yra užtikrinta tik vieno parašo už kandidatą galimybė, tad Ingridos Šimonytės, kuri parašus rinko tik elektroniniu būdu, du ar daugiau kartų pasirašiusių rinkėjų nėra. Tačiau pastebime, kad pasirašydami popieriniuose parašų lapuose, kai kuri rinkėjai bandė gudrauti ir parašą padėjo daugiau kaip vieną kartą. Gitano Nausėdos parašų lapuose tokių atvejų fiksuota 262, o Dainiaus Žalimo – 77. Tokiu atveju, kai rinkėjas pasirašo daugiau kaip vieną kartą, neįskaitomas nė vienas jo parašas“, – komentavo I. Ramanavičienė.
Dėl kitų pretendentų į kandidatus – savarankiškai išsikėlusių Igno Vėgėlės ir Eduardo Vaitkaus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjo R. Žemaitaičio, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamo Giedrimo Jeglinsko, Darbo partijos pirmininko A. Mazuronio – VRK turėtų apsispręsti iki balandžio 11 dienos. Jų parašų lapai dar tikrinami.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
