Rinkėjai balsuoti iš anksto kviečiami nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro visose 60 savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Iš anksto balsuoti ketvirtadienį ketina ir kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė, taip pat kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
VRK duomenimis, per dvi pirmąsias išankstinio balsavimo dienas prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo iš viso balsavo daugiau nei 91 tūkst. rinkėjų. Tai yra 3,82 procento nuo bendro visų rinkėjų skaičiaus.
Aktyviausiai savo valią reiškė Neringos savivaldybės gyventojai, pasyviausiai – Šalčininkų rajono rinkėjai.
Šimonytė balsavo prezidento rinkimuose: klausimų, ką pasirinkti, nekilo
Prezidente siekianti tapti premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį dalyvavo išankstiniame šalies vadovo rinkimų balsavime. Pasak Ministrės Pirmininkės pareigas šiuo metu einančios politikės, abejonių dėl to, ką žymėti rinkimų biuletenyje, jai nekilo.
„(Tikiuosi – ELTA) gero rezultato. (...) Balsavau už kandidatę, kurią geriausiai pažįstu“, – žurnalistams po balsavimo sakė I. Šimonytė.
Politikė neslėpė, kad tikisi palankios rinkimų baigties. Visgi, pridūrė ji, pastaruoju metu ūgtelėjusių reitingų nesureikšmina.
„Niekada nekomentuoju apklausų rezultatų. (...) Laikausi nuomonės, kad tikroji politikų apklausa yra rinkimai ir jau po rinkimų galima bus kažką konkrečiau komentuoti“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Kandidatė prezidento rinkimuose taip pat atmetė referendumo klausimo formuluotei keliamą kritiką. I. Šimonytė pažymėjo, kad formuluotė pasirinkta atsižvelgiant į Seimui pateiktas teisininkų rekomendacijas, o jai tenkanti kritika, pasak I. Šimonytės, yra neišvengiama.
„Dėl formuluotės kritikos – jos visada yra. Prisiminkite ir 2019 metų referendumą, kada formuluotė buvo išrašyta labai detaliai. Irgi žmonės sakė – nelabai suprantame, dėl ko balsuojame. (...) Tai man atrodo reikia kliautis Seimui duota teisininkų rekomendacija“, – sakė I. Šimonytė.
„Raginčiau visus žmones, kurie palaiko pilietybės išsaugojimą, ateiti ir aktyviai dalyvauti referendume ir pasisakyti už Konstitucijos pataisą“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad antradienį prasidėjo tris dienas truksiantis išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis.
Dėl šalies vadovo posto varžosi aštuoni kandidatai. Tarp jų – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Referendumo biuletenyje taip pat bus siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
VRK duomenimis, rinkti Lietuvos prezidentą ir išsakyti savo nuomonę referendume dėl pilietybės išsaugojimo šiemet teisę iš viso turi 2 mln. 385 tūkst. 234 rinkėjai.
Čmilytė-Nielsen: nei vienam kandidatui paramos neišreiškę liberalai po pirmojo turo savo poziciją gali pakeisti
Anksčiau nei vienam kandidatui prezidento rinkimuose palaikymo neišreiškęs Liberalų sąjūdis po pirmojo turo savo poziciją gali pakeisti, sako partijos lyderė ir Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Visgi, pasak politikės, tai priklausys nuo pirmojo rinkimų turo rezultatų.
„Ateinantį šeštadienį turėsime tarybos posėdį, kuris bus skirtas gynybos temai. (...) Manau, kad padiskutuosime ir apie situaciją, kuri bus matoma po pirmojo turo ir galėsime dar pasitarti, ar yra poreikis keisti mūsų prieš tai priimtą sprendimą, kuris buvo aktualus, kalbant apie pirmąjį turą“, – atvykusi balsuoti Lukiškių aikštėje ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė taip pat pažymėjo, kad jai apsispręsti dėl to, kurį kandidatą palaikyti, nebuvo sunku. Visgi savo pasirinkimo V. Čmilytė-Nielsen neatskleidžia.
„Sunku nebuvo pasirinkti, bet laikausi to paties sprendimo, kurį buvo priėmęs Liberalų sąjūdis, kaip partija, ir aš pati, kad viešai apie pasirinktus kandidatus nekalbėsime ir kad nei vieno kandidato neparemsime“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Tik galiu pasakyti, kad suprantama, jog nebalsuosiu už tuos kandidatus, kurie laikosi prorusiškos, antivalstybinės pozicijos ir kurie savo retorika ir pasiūlymais keltų grėsmę Lietuvai“, – sakė Seimo vadovė, pridurdama, jog naujoje šalies vadovo kadencijoje svarbiausia išlaikyti šiuo metu Lietuvos pasirinktas politines kryptis.
„Dabar labai svarbios yra kelios pagrindinės kryptys, kalbant ne tik apie prezidento rinkimus, bet ir apie artėjančius Seimo rinkimus – kad būtų išlaikyta mūsų užsienio politika, didelis dėmesys saugumo, gynybos politikai. Tai yra fundamentas, ant kurio visa kita statoma. (...) Tai man atrodo, kad dėmesys saugumui, gynybai Lietuvos stipriai ir ryškiai pozicijai tarptautinėje arenoje būtų išlaikytas. Apie tai kalbančių kandidatų yra ne vienas“, – teigė politikė.
Be to, ji pažymėjo teigiamai balsuosianti ir referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimu.
„Pilietybės išsaugojimas yra labai svarbus dalykas. Manau, kad turėtume suteikti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę“, – sakė Seimo vadovė.
