Urbonaitė: rinkėjų aktyvumas antrajame ture rekordiškai sumažėjo
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad rinkėjų aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture, palyginti su pirmuoju, rekordiškai sumažėjo.
„Antrajame ture turime minus 10 proc. tai panašu, kad aktyvumas gali ir nesiekti 50 proc. Turime rekordinį kritimą tarp pirmo ir antro turo. Tokio kritimo nebuvo 2014 metais, kai Dalia Grybauskaitė siekė perrinkimo ir buvo aišku, kad Zigmantas Balčytis įkasti jai negalės, nors jis pasirodė ne taip ir blogai. Aktyvumas tarp pirmo ir antro turo buvo kritęs 4–5 proc. 2019 metais kritimas buvo dar mažesnis“, – specialioje „Delfi“ laidoje sakė politologė R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, tai reiškia, kad kandidatai nesugebėjo mobilizuoti rinkėjų. Ji taip pat priminė išankstinę hipotezę, kad mažesnis aktyvumas gali būtų palankesnis Ingridai Šimonytei.
„Bet kadangi turime apie 50 proc. siekiantį aktyvumą, būčiau atsargi, ar turėsime jai palankų variantą. Intriga yra, ar Gitano Nausėdos svajonė pasiekti 75 proc., išsipildys. Kol kas ji pakibusi ant plauko“, – konstatavo ekspertė.
Jos teigimu, I. Šimonytė nieko nepadarė, kad mobilizuotų savo rinkėjų ir matyt buvo galvojama, kad ją išgelbės lojalūs rinkėjai.
Be kita ko, politologė svarstė, kad politikai nebeturi kovos instinkto, renkasi eiti į jiems patogius interviu.
„Ten, kur bus aštriau, yra kitokia situacija, neretai matome, kad politikai apskritai atsisako ateiti. (…) Geriau nueiti ten, kur linksma arba sėdėti namie ant sofos. Turime tinginystę politikoje ir turinio prasme tampame mažiau raštingi. Net paskaičiusi programas sakyčiau, kad net labai solidžios partijos šia prasme aptingo “, – stebėjosi R. Urbonaitė.
Paklausus, ar tai, kad kandidatai eina politines pareigas, labiau yra minusas, ar pliusas, R. Urbonaitė sakė, kad pareigos garantuoja matomumą. Iš kitos pusės, jos teigimu, pareigų ėjimas ir kandidato vaidmens atskyrimas yra apsisprendimo klausimas.
„Kiek fiksavo vizitų, kur I. Šimonytė sumaišė (vaidmenis – aut. pastaba)? Aš tokių vizitų, kiek tikrinau darbotvarkėje, nebuvau mačiusi. Dabar G. Nausėdos darbotvarkėje matėme daug vizitų ir klausimas, ar nebuvo galima jų atskirti. Klausimas atviras.
Bet net ir šiandien grįžtame nuo ko pradėjome. Šiandien buvo lygiai taip pat. visus į pikniką pakvietė ne kandidatas G. Nausėda, o prezidentas G. Nausėda. Man tai atrodo ne visai gerai“, – pridūrė ji.
Kontrimas: šou neturime
VU KF Politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas sekmadienio vakarą kalbėjo, kad už rinkimų aktyvumą yra atsakingi ir patys politikai.
„Mane liūdina, kad tai, kaip mes su azartu, polėkiu imamės naujų darbų, idėjų, projektų, taip politikai be šio azarto imasi politinio darbo. Aš nesakau, kad jie privalo, nes ir taip kartais jie užknisa mus visus lįsdami į visus eterius. Bet yra susisiejantys indai: politinės kokybės ir rinkėjų aktyvumo, įsitraukimo ir domėjimosi politika.
Mes per savo trumpą savo atkurtosios valstybės istoriją turime įvairių bangų. Turime bangų, kai žmonės su radijo imtuvais prie ausų vaikščiodavo, tai tęsėsi ne metus, kaip čia man bando sakyti.
O buvo geras dešimtmetis, kai demokratijoje turėjome supratimą, kad esame ten pakviesti dalyvauti“, – kalbėjo L. Kontrimas.
Komunikacijos ekspertas kreipėsi ir į specialios „Delfi“ laidos vedėjas, sakydamas, jog jos atrodo daug spalvingiau, nei prezidento rinkimų kampanija.
„Bet didžiuliai finansai metami, mūsų visų pinigai, o šou neturime. <...> Gal Seime ji užsikurs“, – klausimą kėlė VU KF Politinės komunikacijos tyrimų centro vadovas.
L. Kontrimas teigė nesuprantantis, kaip rinkimuose dalyvaujantys politikai nevažiuoja per visas šalies savivaldybes, susitikdami su rinkėjais.
Pasak eksperto, kadangi šiuose rinkimuose nėra konkurencijos, iš jų negalima išspausti nei kokybės, nei varžymąsi dėl rinkėjų.
„Bet jeigu (didžiausios, aut. p.) šalies partijos nebemato reikalo kelti kandidatų rinkimuose... Juk jie turėtų nuolat medžioti mus, gaudyti mus už rankovės ir klausti, ar jau skaitei mūsų naują idėją? Nieko tokio nėra. Tai persiduoda ir į šią rinkiminę bataliją, kuri yra tik eilinis įvykis.
Aš seniai nesu matęs tokių nykių gatvių kaip šita prezidentinė kampanija“, – savo nuomonę laidoje sekmadienio vakarą dėstė L. Kontrimas.
Jis teigė, jog dabartinės situacijos nebegalima lyginti su 2019 metų prezidento rinkimų antruoju turu, nors juose ir dalyvauja du tie patys asmenys.
„Mes čia darome klaidą. Nes pasikeitė situacija, pasikeitė ir mūsų pačių požiūris“, – „Delfi“ kalbėjo L. Kontrimas.
Komunikacijos ekspertas tikino, jog per penkerius kadencijos metus G. Nausėda išmoko bendrauti su įvairiais žmonėmis, o I. Šimonytė „taip ir neišėjo iš tam tikros meilės, nemeilės tam tikram rinkėjui elgesio modelio“.
„Delfi“primena, kad antrajame rinkimų ture piliečiai dalyvavo pasyviau nei prieš penkerius metus – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 49,61 proc. rinkėjų.
