Kremliaus ruporas D. Kiseliovas Sausio 13-osios proga Lietuvai žada Ukrainos likimą

Interviu propagandiniam kanalui „Sputnik“, kurio prezidentu jis pats ir dirba, D. Kiseliovas papasakojo savo prisiminimus apie kruvinus 1991 metų sausio įvykius.

Apie šiuos jis žino ne iš istorinių pasakojimu, mat tuo metu D. Kiseliovas buvo karjerą pradedantis žurnalistas ir būtent vienas epizodas susijęs su kraujo praliejimu Vilniuje jam padėjo pelnyti principingo žurnalisto vardą.

Po to, kai Vilniuje sovietų kariškiai žudė, šaudė, tankais traiškė žmones, D. Kiseliovas su Tatjana Mitkova televizijos eteryje atsisakė skaityti „tassovką“ (informacinės agentūros TASS pranešimą), skirtą įvykiams prie Vilniaus televizijos centro.

Lietuva tai įvertino kaip drąsų poelgį ir abu žurnalistus apdovanojo Sausio 13-osios medaliais, tačiau 2014 metais D. Kiseliovui viešai teisinant Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Krymo atplėšimą, valstybinis apdovanojimas iš jo buvo atimtas, o T. Mitkova medalio atsisakė pati.

D. Kiseliovas tikino, jog kurį laiką tai buvo pirmasis jo valstybinis apdovanojimas, už kurį jis buvo dėkingas Lietuvai, bet nesijautė padaręs kažką didvyriško ir neteikė tam didelės reikšmės.

„Žinote, tai buvo mitas apie „tassovką“. Iš tiesų tai buvo tekstas, paruoštas kažkur Kremliuje, SSRS prezidento administracijoje, kaip aš dabar suprantu. Tekstas buvo parašytas gana šiurkščiai, be nuorodų į šaltinius, — apie tai, kad kažkas iš lietuvių minios, apsiginklavęs geležiniais strypais, pasikėsino į teisėsaugos pareigūnus, mat provokatorių komanda elgėsi agresyviai ir taip toliau.

Aš buvau eksperimentinės naujienų programos ТSN vedėjas. Man pasirodė, kad tai visiški prasimanymai, nes ten nebuvo nė vieno vardo, jokių detalių, kurios sukelia autentiškumo jausmą, nebuvo nurodytas laikas, maršrutai — trumpai tariant, nebuvo jokios papildomos informacijos.

Susidarė įspūdis, kad tekstas buvo išgalvotas, siekiant pateisinti vėlesnius smurto veiksmus prieš minią ir protestuojančius demonstrantus“, – „Sputnik“ pasakojo D. Kiseliovas.

Tačiau jis pabrėžė, kad atsisakyti skaityti pranešimą paskatino ne įvykiai Vilniuje, o Rygoje, iš kur taip pat atėjo pranešimai apie nušautą žmogų. Skelbti pranešimo apie šį įvykį D. Kiseliovui esą neleido, nors jis jau netgi turėjo faksu atsiųstą rentgeno nuotrauką.

„Tuomet žinių nebebus“, – toks esą buvo D. Kiseliovo atsakymas, nors pati T. Mitkova 2011 metais yra pasakojusi, kad jai buvo liepta perskaityti melagingą TASS pranešimą, neigiantį tą informaciją, kurią J. Mitkova jau savo akimis matė iš Vilniaus.

Tačiau tai ne vienintelis painus epizodas iš D. Kiseliovo prisiminimų bei teiginių „Sputnik“. Jis taip dar sykį pažėrė Kremliaus jau kelis dešimtmečius kurstomą sąmokslo teoriją „savi šaudė į savus“. Anot D. Kiseliovo, netgi „teismo proceso metu buvo nustatyta, kad Vilniuje vis gi šaudė nuo stogo ir abiem kryptim“.

Koks teismas tai nustatė, D. Kiseliovas nepatikslino, tačiau toliau vystė sąmokslo teoriją, jog tokia menamų snaiperių taktika — šaudyti į žmones iš dviejų pusių, buvo ir Vilniuje 1991-ųjų sausį, ir 2014-ųjų vasarį Kijeve, Maidano aikštėje.

Išreiškęs apgailestavimą, kad iš jo buvo atimtas Lietuvos valstybinis apdovanojimas, D. Kiseliovas netgi pareiškė, kad Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje žodžio laisvė esą mažiau apribota nei
Vakarų Europoje, Europos Sąjungoje.

Pastarosiose, anot D. Kiseliovo, esą siaučia politinis korektiškumas ir rusofobija, o Rusijoje neva galima viešai kritikuoti V. Putiną, nors būtent Rusijoje dėl kritikos V. Putinui siejamos keliolikos garsių žurnalistų, prezidento oponentų bei žmogaus teisių gynėjų žmogžudystės.

D. Kiseliovo manymu, Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje, dirbtiniai išugdyta ir Rusijai rodoma nuoskauda. O dėl tokio neva agresyvaus ir priešiško elgesio su Rusija lietuviai daug ką praranda.

„Kol kas išeina „geriau ausis nušalsim, bet motinai nepasiduosim“ — tegul bus prasti santykiai su Rusija, tegul mūsų šalis neturi ateities, kad tik nebūti išvien su Rusija“, – lygindamas Rusiją su Lietuvos motina pareiškė D. Kiseliovas, kuris čia pat pridūrė ir kitą Kremliaus propagandos naratyvą, jog Rusija to esą net nepastebi, o Lietuva Rusijai esą iš viso nebeegzistuoja.

Tuo pat metu D. Kiseliovas paneigė Kremliaus ketinimus okupuoti Baltijos šalis, nors per pastaruosius kelerius metus vykusiose milžiniškose, iš anksto neskelbtose pratybose Rusijos karinės pajėgos, pasak daugelio Vakarų analitikų, ruošiasi būtent tokiems scenarijams. Anot D. Kiseliovo, į Rusiją žiūrėdama neigiamai Lietuva nieko nepasieks.

„Kažkaip liūdna gyventi ten, Lietuvoje. Bet galbūt laikui bėgant kažkas pasikeis. Kitaip kyla grėsmė, kad šitie rusofobijos priepuoliai turės komplikacijų, kaip tai įvyko Ukrainoje, kur, anot buvusio premjero Nikolajaus Azarovo, politinėje paletėje liko tik 50 rudos spalvos atspalvių“, – perspėjo D. Kiseliovas.