Apie tai pirmadienį remdamasis savo šaltiniais skelbia ir portalas „15min.lt“.
Kaip feisbuke rašo L. Kasčiūnas, NATO esą keičia savo gynybos planavimą, numatant ne prarastų teritorijų atsiiminėjimą, o atgrasymą, veikimą nuo tada, kai „krizė ima bręsti“.
„Pagal juos (patvirtintus gynybos planus – ELTA) Aljansas keičia savo gynybos planavimą. NATO nesiruošia laukti kol reikės atsiiminėti prarastas teritorijas, o ims veikti iš anksto. Planuose įtvirtinta galima Aljanso reakcija, atgrasymas ir gynyba ne nuo agresijos akto pradžios, o nuo tada kai krizė ima bręsti, pasirodo ženklai, kad agresija yra planuojama.
NATO gynybos planavime grįžta prie savo šaknų, tačiau mūsų laukia nelengvas praktinis šių planų įgyvendinimo procesas: valstybės narės turės priskirti savo pajėgas, kad planai taptų realūs“, – rašo L. Kasčiūnas.
Kaip skelbia savo šaltiniais remdamasis portalas „15min.lt“, pagal NATO patvirtintus naujus gynybos planus, daugiau Aljanso pajėgų būtų dislokuojama palei Rusijos sieną.
Anot „15min.lt“, pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausiojo NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti. Kaip skelbia portalas, Lietuvos gynybai planuose kertinis vaidmuo tektų Vokietijai.
Antradienį Vilniuje prasidės dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Skelbiama, kad liepos 11-12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.
