Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, lyg nujausdamas blogiausia, pareiškė, kad jei Ukraina pralaimės, tai bus Europos pabaiga.
Ar šie aukščiausių Ukrainos lyderių žodžiai tik gąsdinimas – derybų manevras dėl paramos, ar vis dėlto realus Vakarų įspėjimas?
„Nežinau, kokia buvo informacija ir vertinimo kriterijai, kuriais pasinaudojo Ukrainos prezidentas, bet jeigu mes kalbame apie dėsningumą, tai 2014 metais karas Ukrainoje pradėtas, 2022 metais – pilno masto karas, tai mes turime aštuonerių metų laiko juostą. 2008 metai – Sakartvelas, 2014 metai – Ukraina, vėlgi mes turime šešerių metų laiko tarpą“, – LNK Vakaro žinioms pažymėjo jis.
Pasak D. Antanaičio, kalbant apie karinės technikos atstatymą, tam 5-6 metų nepakanka, nes nepaisant to, kad prisiperkama ir pagaminama technikos, dar reikia parengti ir karius.
Atsargos karininko teigimu, vien paruošti leitenantą, kuris vadovauja būriui, reikia ketverių metų.
Siūlo žiūrėti plačiau
LNK pašnekovas nesiėmė prognozuoti, ką Rusija darys ateityje, tačiau pabrėžė, kad agresorė bando įšaldyti konfliktą, nes tai jai leidžia išsaugoti koridorių į Krymą.
Paklaustas, kiek Kremliui reikėtų pasiruošti naujam karui, D. Antanaitis pabrėžė, kad tai priklauso nuo to, su kuo Rusija planuotų kariauti. Jei su Kirgizija arba Azerbaidžanu, Moldova, 6-8 pasiruošti pakaktų.
„Karas apima mažiausiai keturias dedamąsias: diplomatinę, informacinę, karinę ir ekonominę. Todėl labai banaliai žiūrėti, per kiek Rusija išdroš 10 tankų, nėra labai logiška. Mes turime žiūrėti į bendrą paveikslą ir į politinį paveikslą“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie galimą agresiją prieš Vakarų šalis, jis akcentavo, kad niekas nepuola stipresnio priešo.
„Mes nuolat bijome, kad bus užpultos Baltijos šalys, bet pamirštame, kad mes esame NATO valstybė. Bet mes pamirštame ir investuoti į savo gynybą, prašome aplinkinių, kad mums padėtų, kad kažkas mus sustiprintų. Tai dažniausiai skamba labai apgailėtinai“, – sakė jis.
Laidos pašnekovas pasiūlė palyginti NATO šalių ir Rusijos BVP, karinius ir gamybinius pajėgumus, net demografiją.
„Aš manau, kad Rusijai šokti prieš NATO būtų šiek tiek keista“, – sakė jis.
D. Antanaitis teigė, kad jei Ukraina pralaimės, kils didesnis pavojus demokratijai.
Žiema artėja, o pajudėjimas minimalus
Komentuodamas Ukrainos kontrpuolimą atsargos karininkas sakė, jog norėtųsi kalbėti lozungais, kad viskas yra gerai, bet girdime ir apie tai, kad rusai kontratakuoja, puola.
„Žiema artėja, o pajudėjimas į priekį yra minimalus“, – konstatavo jis.
Pasak jo, kovoti žiemą yra labai sudėtinga.
„Paprasčiausia yra šalta, tas vėjas, atrodo, sielą išvaro iš tavo kūno. Kitas dalykas – ir technika neveikia, užšąla tepalas, degalai, negali važiuoti į priekį. Tačiau ir žiemos metu tu kovoji, nėra taip, kad žiema atėjo – visi einame ant pečiaus sėdėti“, – kalbėjo jis.
Ekspertas prognozavo, kad judėti į priekį bus sudėtinga bet spėjo, kad gali būti šiek tiek lengviau dėl minų laukų, ypač jei minos bus užsnigtos arba užšalusios.
„Tačiau didžiausia problema yra ne rusų gelžbetoniniai blokai, apkasai – nes viskas, kas stacionaru, gali banaliai apeiti, bet būtent minų laukai“, – sakė jis.
Pasak D. Antanaičio, jeigu rusai mato, kad ukrainiečiai apeina minų laukus, jie distanciniu būdu arba kasetinėmis bombomis užminuoja tą vietovę ir taip juos sustabdo.
Laidos pašnekovas akcentavo, kad karas tęsis ir jis, D. Antanaičio nuomone, turi baigtis ne Ukrainoje, o Kremliuje.
Visą LNK Vidurdienio žinių pokalbį su D. Antanaičiu žiūrėkite čia:
