Taip jis teigė trečiadienį posėdžiaujančiai parlamento laikinajai komisijai, tiriančiai galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą 2019 m. šalies vadovo rinkimų metu. Seimo suburta komisija siekia išsiaiškinti ir pastarųjų rinkimų kandidatų išlaidų teisėtumą.
Parlamentaras Matas Maldeikis teiravosi buvusio štabo komunikacijos vadovo, kaip jis reagavo, sužinojęs „Kantar“ informaciją, jog G. Nausėdos išlaidos reklamai viršijo 600 tūkst. eurų, nors deklaruota buvo perpus mažiau.
„Man pirmas natūralus klausimas buvo – tai kur jie tiek daug išleido? Turiu mintyje – oponentai. Bet suprantu, kad klausimas formuluojamas kitaip – kodėl rezultatas realiai vienodas, bet išleista mažiau? Mano galva, kad mes galėtume adekvačiai atsakyti į šį klausimą, mums reikia kreiptis į „Kantar“ ir tada jau prašyti, skaičiuoti, ką jie vertina“, – aiškino A. Zabarauskas.
„Visi atsakymai yra detalėse, jeigu mes turėtume išklotines, ką jie suskaičiavo kaip rinkimų kampaniją ir kaip tos sumos nesutampa, tada būtų galima atsakyti“, – dėstė jis.
Viešųjų ryšių specialistas patikino, kad vadovaudamas štabo komunikacijai jis koncentravosi į bendravimą su žiniasklaida, o reklama rūpinosi žiniasklaidos planavimo agentūros atstovai. Todėl, tęsė A. Zabarauskas, sunku paaiškinti, kodėl nepriklausomų stebėtojų įžvalgos apie G. Nausėdos ir kitų kandidatų išlaidas taip skyrėsi.
„Aš negaliu paaiškinti šio skirtumo tol, kol neatsisėsčiau ir nepradėčiau lyginti jų išklotinių, „Kantar“ duomenų“, – paaiškino buvęs G. Nausėdos bendražygis.
Nemano, kad štabo vadovė galėjo sudarinėti ir perduoti sąrašus VSD
A. Zabarauskas nurodė iš žiniasklaidos sužinojęs, kad jį kaip vieną iš štabo narių tikrino VSD. Tačiau, pažymėjo jis, to nesureikšmino. Visgi, klausimai, kaip tokie sąrašai buvo sudaryti ir pateikti žvalgybai – specialistas nurodė nežinąs.
„Aš tai sužinojau iš žiniasklaidos, man tai buvo naujiena, aš to nesureikšminau ir dabar to nesureikšminu, kad buvau tikrintas. Man yra smalsu, kaip tie sąrašai pateko į VSD. Bet rinkimų kampanijoje aš buvau nusiteikęs bet kam“, – parlamentinės komisijos nariams aiškino A. Zabarauskas.
„Man buvo įdomu, kaip tie sąrašai buvo sudaryti, nes kai pamačiau, kokios ten yra pavardės, aš ten mačiau žmonių, kurių nei mačiau, nei pažįstu ir netgi laikiau juos mūsų oponentais, o ne sąjungininkais“, – pripažino jis.
Jis taip pat pabrėžė, jog yra įsitikinęs, kad tokių sąrašų negalėjo sudarinėti ir buvusi štabo vadovė Algė Budrytė, nors pripažino, kad būtent ji buvo ta štabo narė, kuri buvo atsakinga už patikimų žmonių G. Nausėdos komandos būrimą.
„Aš pilnai pasitikėjau jos matymu ir net jo nekvestionavau“, – sakė jis.
„Jeigu iš to, ką dabar pasakiau, gali kilti formuluotė – ar ji sudarinėjo ir perdavė sąrašus – tai iš karto noriu užbėgti už akių (...), aš tuo netikiu. Tuo žmogumi aš pasitikiu“, – patikino A. Zabarauskas.
„Mano nuomone, negalėjo (sudarinėti sąrašų – ELTA)“, – pridūrė buvęs štabo narys.
Štabo iždininkė kampanijos biudžeto neplanuodavo
Trečiadienį parlamentinė komisija apklausė ir buvusią G. Nausėdos rinkimų kampanijos iždininkę Vilmą Gražulevičienę. Ji Seimo narius patikino, kad prie bendro kampanijos biudžeto planavimo nedirbo – finansininkė buvo atsakinga tik už rinkiminės sąskaitos dokumentų tvarkymą, informacijos pateikimą ir deklaracijas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
V. Gražulevičienė taip pat nurodė, kad štabo būstinėje lankėsi vos keletą kartų, su štabo vadovais bendravo taip pat mažai.
„Realiai jokiuose tuose planavimuose nedalyvaudavau“, – aiškino ji, paminėdama, kad už biudžeto planavimą veikiausiai buvo atsakinga A. Budrytė.
„Nesu tikra. Aš tik gaudavau dokumentus ir juos tvarkydavau“, – nurodė V. Gražulevičienė.
Iždininkė antrino A. Zabarauskui – apie jokius grynuosius pinigus štabe nieko nežinojo.
Taip pat ji pripažino, kad kampanijai artėjant į pabaigą ji paaukojo G. Nausėdai apie 2 tūkst. eurų. Finansininkė patikino – tai buvo jos asmeninis sprendimas, jos niekas neprašė aukoti tuometiniam kandidatui ar savo vardu pervesti iš G. Nausėdos aplinkos žmonių perduotą piniginę sumą.
„Ne, aš pati susigalvojau, kad aš noriu paaukoti“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
