Šią spragą Z. Balčytis turi užpildyti iki sausio mėnesio, jeigu tikrai tikisi pademonstruoti savo ambicijas socialdemokratų konferencijoje kitų metų pradžioje. Z. Balčyčio silpnybės pavadinimas – žemi reitingai ir mažas žinomumas.
Pavardė figūruos visuose kandidatų sąrašuose
Pats Z. Balčytis sako apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose, jeigu juose nedalyvautų A. Butkevičius, užsiminė paprasčiausiai dėl to, kad socialdemokratų partijoje vyksta kandidatų į prezidentus kėlimas.
Remiantis socdemų pateikiamais duomenimis, kol kas iškelti du kandidatai – A. Butkevičius ir Z. Balčytis, nors ambicijų varžytis su dabartine prezidente neslepia ir Vytenis Andriukaitis bei Vilija Blinkevičiūtė.
„Manęs partiečiai, ir ypač vadai, klausė, ar tikrai tu pats kandidatuosi ir ar esi pasiruošęs eiti, jei A. Butkevičius neis? Aš sakiau: esu pasiruošęs, tai ta informacija ir išėjo“, - teigė Z. Balčytis.
Z. Balčytis taip pat sako, kad jo pavardė gali figūruoti ir partijos kandidatų sąraše į Europos Parlamentą. Jeigu partija nepatvirtintų jo kandidatu į prezidentus, politikas vėl siektų europarlamentaro mandato.
„Kadangi žmonių pavardės yra keliamas ir į tą, ir į tą, natūralu, kad esu keliamas ir į Europarlamento rinkimus. Paskui partija apsispręs. Asmeniškai galima svarstyti visaip, bet reikia sulaukti, ką partija palaikys į prezidentus. Tada daug pasirinkimų neliks“, - svarstė Z. Balčytis.
Kas pirmesnis – tas gudresnis
Viešųjų ryšių specialistai teigia, kad Z. Balčyčio pareiškimas nėra ankstyvas, nes šis politikas turi pasilikti pakankamai laiko kompensuoti vienintelį ryškų savo trūkumą – žemus reitingus. Kadangi Z. Balčytis nemažai laiko praleido už Lietuvos ribų ir nedalyvavo mūsų šalies politiniame gyvenime, jo žinomumas yra smarkiai sumažėjęs, o laiko – ne tiek ir daug.
„Vienas iš kriterijų, partijai renkantis tarp kandidatų, be lojalumo partijai, reputacijos, yra reitingai. Jeigu jis nori būti kandidatu į prezidentus, šitą kriterijų turi sutvarkyti“, - teigė vienas viešųjų ryšių specialistas.
Pašnekovo teigimu, jeigu A. Butkevičius į rinkimus neis, partijai reiks rinktis tarp V. Andriukaičio ir Z. Balčyčio, o pastarojo reitingai žemesni. Tiesa, socialdemokratų garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas sako, jog A. Butkevičiui pasitraukus iš rinkimų tiesiosios, konkurencija vyktų ne tik tarp V. Andriukaičio ir Z. Balčyčio, bet ir V. Blinkevičiūtės.
Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ spalio mėnesio apklausa, V. Andriukaitį palankiai vertina 42,3 proc. respondentų, nepalankiai – 20,9 proc.
Z. Balčytis „Vilmorus“ apklausoje nefigūruoja.
DELFI užsakymu rugsėjo mėnesį „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje Z. Balčytis figūruoja kaip vienas iš kandidatų, kurie geriausiai galėtų užimti premjero pareigas, tačiau ministro pirmininko postą šiuo metu jam patikėtų vos 2,2 proc. gyventojų.
„Iki Kalėdų Z. Balčytis turi „užaugti“, - teigia viešųjų ryšių specialistas.
Socialdemokratų partijos atsakingojo sekretoriaus Gintauto Palucko teigimu, skyriai kandidatus prezidento ir Europos Parlamento rinkimams gali kelti iki lapkričio 25 dienos. Iki gruodžio 23 d. turi vykti kandidatų į Europarlamentą reitingavimas, o formaliai visi kandidatai, taigi ir kandidatas prezidento rinkimams, paaiškės sausio 18 d. vyksiančioje konferencijoje.
Rinkimai susiję su partijos perspektyvomis?
Patys socialdemokratai svarsto, kad būsimi prezidento rinkimai susiję ir su partijos ateitimi: tai yra su tuo, kas vadovaus partijai ateityje.
„Čia siejasi visi kiti strateginiai klausimai, ne tik šis kandidatavimas. Visi turi tai galvoje. Tai ir ateities pirmininko klausimas. Žiūrint į perspektyvą, svarbu, kas bus tas antrasis asmuo ir kas perims tą estafetę“, - svarstė vienas socialdemokratų atstovas.
Tačiau pašnekovas pripažino, kad V. Andriukaitis prieš Z. Balčytį turi pranašumą – reitingus.
Vis tik daliai socialdemokratų Z. Balčyčio pareiškimas savaitgalį vykusiame Europos jaunųjų socialistų susirinkime buvo netikėtas, nors pripažįstama, kad Z. Balčytis yra tas socialdemokratų politikas, kuris sugebėtų pritraukti ne tik kairiųjų, bet ir dalies dešiniųjų balsus – pavyzdžiui tuos, kuriems nepatinka dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tuo tarpu V. Andriukaitis gali net nesurinkti visų socialdemokratų simpatikų balsų, nes jo rinkėjų ratas pernelyg siauras, o pats politikas vertinamas gana kontraversiškai.
Žmogus, turėjęs tapti A. Brazausko įpėdiniu
Z. Balčytis į didžiąją politiką atėjo per Algirdą Brazauską, kuris jo vadovaujamoje Vyriausybėje 2001-aisiais metais pasiūlė jam susisiekimo ministro portfelį. Šias pareigas jis ėjo iki 2005 metų, o paskui gavo dar geresnį postą – finansų ministro vietą, kurią paliko su Darbo partija sukonfliktavęs A. Butkevičius.
Nuo to laiko Z. Balčytis buvo laikomas A. Brazausko protežė. Socialdemokratų patriarchas netgi planavo, kad Z. Balčytis taps premjeru, tačiau koją jam pakišo vadinamieji „valstybininkai“, kurių įtakos grupei Socialdemokratų partijoje priskiriami Gediminas Kirkilas ir Juozas Olekas.
Viešumoje pasklido žinios, kad dėl premjero kandidatūros buvo tartasi „darbiečio“ Jono Pinskaus namuose, kur esą dalyvavo „Dujotekanos“ vadovas Rimantas Stonys, tuometinis Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata, tuometis laikinas Darbo partijos vadovas Kęstutis Daukšys ir kiti.
Manoma, kad 2006 metais „darbiečiai“ buvo įkalbinėjami neparemti Z. Balčyčio kandidatūros į premjerus, o palaikyti G. Kirkilą. Realybėje taip ir nutiko: Seimas Z. Balčyčio kandidatūrą atmetė, o G. Kirkilo – palaimino.
Socialdemokratai teigia, kad ši istorija Z. Balčyčiui buvo labai skaudi. Kad ir kaip ten buvo, politikas tvardėsi ir G. Kirkilo Vyriausybėje vienus metus dirbo finansų ministru, bet 2007 metais pasitraukė motyvuodamas nenoru, kad būtų spekuliuojama sūnaus byla. Tačiau Z. Balčytis atsistatydino kitą dieną po to, kai teismas jo sūnų išteisino, tad tikrieji motyvai liko nežinomi.
Kaip žinoma, Z. Balčyčio sūnus Donatas buvo sulaukęs įtarimų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu neteisėtai skirstant Europos Sąjungos lėšas Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA). Tačiau vėliau buvo išteisintas, nes teismas nurodė, kad D. Balčyčio ir jo kolegų sukeistas aktas neturėjo dokumento požymių, todėl neturėjo jokios teisinės galios.
Galiausiai Z. Balčytis savo laimę pabandė 2009 metų partijos pirmininko rinkimuose, kuriuose jį viešai parėmė A. Brazauskas.
„Į tas pareigas aš siūlau Z. Balčytį. Žinot, ne be pagrindo. Gal kai kas tikėjosi, kad aš pasiūlysiu šitą kandidatūrą, nes man teko su juo dirbti tiesiogiai ir kai jis buvo Finansų ministerijos vadovas – tada jis gerai dirbo, gerai bendravo“, - partijoje kalbėjo A. Brazauskas.
Tačiau ir tąkart Z. Balčytis pralaimėjo A. Butkevičiui ir ilgam tapo partijos lyderio alternatyva.
M. Katkus: Z. Balčyčio žaidimas nepralošiamas
„Jis buvo kaip neoficialus antras žmogus arba bent jau alternatyva, žmogus, pasirinkęs savanorišką tremtį, kurioje gana aktyviai politiškai dirbo. Z. Balčyčiui jo pasisakymas naudingas visomis prasmėmis. Pirma, jis primena save – kaip alternatyvų partijos lyderį. Antras dalykas, jam tai svarbu ir artėjant Europos Parlamento rinkimams, kuriuose jis matyt vis tiek kandidatuos arba užsitikrins vietą partijos rinkimų sąraše“, - sakė M. Katkus.
„Trečias dalykas - jis niekuo nerizikuoja, vis tiek dėl visko spręs partija. Jeigu eis A. Butkevičius, bus viena situacija, jeigu jis neis – kita. Šiaip aš manau, kad tai partijos vidiniam ratui skirtas pareiškimas, tačiau vertinant jo sugebėjimus ir įvaizdį, nemanau, kad galėtume jį priskirti prie nerimtų kandidatų“, - pridūrė viešųjų ryšių specialistas.
M. Katkus teigia, kad Z. Balčytis gali būti laikomas vienu ryškiausių pobrazauskinės eros politikų, todėl dalyvaudamas rinkimuose tikrai turėtų galimybę surinkti ne tik socialdemokratų, bet galbūt ir kitokių pažiūrų rinkėjų balsus.
Pašnekovas sako, kad nors Z. Balčytis potencialo turi, bet daug kas priklausys ir nuo išorinių veiksnių: komandos darbo, surinktų lėšų bei rinkiminės kampanijos efektyvumo.
„Silpnoji plano dalis, kad jeigu D. Grybauskaitė kandidatuotų, matematiškai nugalėti ją būtų sudėtinga. Iš kitos pusės – D. Grybauskaitei pirmo turo pergalė nėra garantuota, o antras turas yra loterija, kuriame lemia sunkiai kontroliuojami veiksniai“, - teigė M. Katkus.
Bet kokiu atveju, anot M. Katkaus, Z. Balčytis žaidžia nepralošiamą žaidimą, nes jeigu jo nepatvirtins kandidatu į prezidentus, jis bus priminęs apie save Europos Parlamento rinkimams.