Reformos projektas antrą kartą grįžo į Vyriausybę po praėjusią savaitę vykusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdžio. Parlamentarai atidėjo reformos svarstymą neribotam laikui. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į pačių įstatymo pataisų iniciatorių prašymą ir Teisės departamento išvadas dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Reformos iniciatorė – Vidaus reikalų ministerija – atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimą, koregavo įstatyme numatytą nuostatą, susijusią su nepriekaištinga valstybės tarnautojų reputacija. Naujausioje įstatymo redakcijoje siūloma nepriekaištingos reputacijos reikalavimus tarnautojams diferencijuoti pagal nusikalstamos veiklos pavojingumą bei pobūdį. Taip pat siūloma atsižvelgti į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir užimamas pareigas.
ELTA primena, kad Valstybės tarnybos reforma į Seimą grįš jau trečią kartą. Spalį parlamento teisininkai pateikė išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, nes reformoje nėra nustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka. Antrą kartą TTK svarstant reformos klausimą, projektą tobulinimui atsiėmė patys iniciatoriai – reformos svarstymas atidėtas neribotam laikui.
TTK nukėlus Valstybės tarnybos įstatymo projekto svarstymą, Seimo opozicija negailėjo kritikos Vidaus reikalų ministerijai. Demokratų frakcijos „ׅVardan Lietuvos“ atstovai ėmė abejoti ministerijos vadovybės kompetencija ir kėlė klausimus dėl jos antikonstitucinės veiklos.
Vidaus reikalų ministerijos pateiktuose siūlymuose numatytos priemonės įsisenėjusių problemų sprendimui ir valstybės tarnybos efektyvumo didinimui. Tobulinti valstybės tarnybą numatoma penkiomis kryptimis: sustiprinti vadovų korpusą, ugdyti reikiamus valstybės tarnautojų gebėjimus, valstybės tarnautojų veiklą orientuoti į rezultatus, sukurti naują darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą ir įkurti Viešojo valdymo agentūrą.
Valstybės tarnybos pertvarkoje siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.
