Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kurio metu žvalgybos tarnybų vadovai pristatė savo vertinimą dėl grėsmių Lietuvai ir regionui trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu.
Po posėdžio VSD direktorius D. Jauniškis situaciją įvertino per spaudos konferenciją prezidentūroje.
„Rusijos karas prieš Ukrainą vis dėlto išliks svarbiausiu veiksniu, kuris formuos regiono saugumo darbotvarkę. Mažai tikėtina, kad šiais metais Rusijos agresija, tikslai ar strategijos keisis, matyt, ta situacija išliks tokia pati kaip ir praeitais metais. Žinoma, nematome jokių prielaidų konflikto užšaldymui ar sprendimui, ar noro kažkokio iš V. Putino pusės, iš V. Putino administracijos“, – dėstė D. Jauniškis ir pabrėžė, kad V. Putino tikslas yra Ukrainos pralaimėjimas – „denacifikacija“ ir „demilitarizacija“, okupuotų teritorijų kontrolė, tačiau ne tik tai.
Šiuos pasiekimus, pasak VSD vadovo, V. Putinas vertintų ir kaip Vakarų pralaimėjimą bei silpnumą.
Kremlius, D. Jauniškio teigimu, ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, turi platų spektrą priemonių ir instrumentų. D. Jauniškis teigė neatmetantis, kad Kremlius juos naudos siekdamas mažinti Vakarų paramą Ukrainai, bus naudojamos informacinės ir kibernetinės operacijos, branduolinis šantažas, neatmestini esą ir Rusijos inicijuoti incidentai NATO šalių teritorijose.
„Žinoma, nelegali migracija išlieka potencialiu spaudimo įrankiu prie rytinės NATO sienos, kurį gali naudoti tiek Rusija, tiek Baltarusija. Tikėtinas aktyvesnis Kremliaus spaudimas būtent Kaliningrado srities klausimais, jie mato Kaliningradą kaip silpną savo dalį ir, be jokios abejonės, galim tikėtis agresyvios retorikos iš jų Lietuvos atžvilgiu būtent dėl Kaliningrado situacijos“, – toliau komentavo D. Jauniškis.
Jauniškis: nuo terorizmo grėsmės neapsaugoti ir mes
Rusija be kita ko, jo teigimu, stengiasi skatinti ir pajungti globalių pietų antivakarietiškumą ir formuoti šiuo klausimu sau palankią koaliciją.
VSD direktorius pažymėjo, kad neigiamą poveikį globaliam ir Lietuvos saugumui daro ne tik Rusija, bet ir konfliktas Vidurio Rytuose.
„Kol kas geografinio išsiplėtimo ar naujų veikėjų įsitraukimo Izraelio ir „Hamas“ konflikte tikimybę matome kaip mažą, tačiau Iranas sieks diktuoti savo sąlygas ir veikti regione tam, kad padidintų savo įtaką.
Įtampa Vidurio Rytuose keliasi ir į Europą, kyla priešprieša tarp musulmonų bendruomenių – palestiniečius remiančių kairiųjų bei jiems oponuojančių dešiniųjų, pasisakančių prieš migraciją“, – tęsė D. Jauniškis ir pridūrė, jog „Hamas“ palaikanti islamistų propaganda Europoje skatina antisemitizmą ir didina visuomenių poliarizaciją.
Tikėtina, kad terorizmo grėsmė Europoje augs, tvirtino D. Jauniškis.
Mes, anot jo, nesame apsaugoti lygiai taip pat.
Spaudos konferencijoje VSD direktorius perspėjo ir dėl Lietuvoje artėjančių rinkimų. Jo teigimu, Rusija gali siekti paveikti mūsų piliečių valią.
„Artėja rinkimai mūsų šalyje ir Vakarų bendruomenėse, ir šalyse. Teigiame, kad Rusija turi ribotas galimybes veikti čia tiesiogiai viduje Lietuvos, bet <...> žinome, kad be jokios abejonės bus pajungtos ir informacinės, ir kibernetinės atakos tam, kad paveiktų rinkėjų valią, tam, kad parodytų ar valdžios silpnumą, ar kažkokį negebėjimą veikti ir palaikyti Lietuvą gyvybingą“, – komentavo D. Jauniškis.
Rinkimų procesuose nauja rizika – Kinijos veikla, teigė D. Jauniškis.
VSD, anot jo, neabejoja, kad Kinijos žvalgyba sieks rinkti informaciją apie Lietuvoje vykstančius rinkimus. O čia Kinijos interesas – pakeisti Lietuvos politikos kryptį Taivano atžvilgiu, kalbėjo direktorius.
AOTD vadovas: Rusija vykdo du procesus vienu metu
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius taip pat antrino, kad Lietuvos geopolitinė padėtis artimiausiu metu kardinaliai nesikeis į teigiamą pusę.
„Vertiname, kad Rusijos režimo prioritetas šiuo metu yra nepralaimėti karo – Kremlius tam skiria pačius didžiausius resursus. Jis teikia prioritetą savo karinėms pajėgoms, vykdančioms agresiją prieš Ukrainą, okupuotose teritorijose ir prie jų išlaiko didelius pajėgumus ir nuolat juos pildo“, – per spaudos konferenciją akcentavo E. Paulavičius.
Dėl to rusų sausumos pajėgų kiekis prie NATO sienų, pasak jo, yra sumažėjęs, tačiau kiti komponentai – rusų laivynas, oro pajėgos, oro gynybos elementai – išlieka regione reikšmingai nesumažėjusios.
„Reikšmingai nesumažinusi savo agresijos ambicijų, aktyvumo ir karinių veiksmų mąsto Ukrainoje, Rusija negebės sutelkti reikšmingų sausumos pajėgų kitose kryptyse, tame tarpe – ir prie mūsų sienų. Be abejo, šiuo metu tokio telkimo požymių nėra – to nematome“, – akcentavo AOTD vadovas.
Vis dėlto, kaip pabrėžė E. Paulavičius, Rusija ketina atkurti savo pajėgumus, todėl planuoja ilgalaikį pajėgų didinimą, tam numatydama reikalingus resursus.
„Rusija vykdo du procesus vienu metu: telkia resursus Ukrainos kryptimi, atstato patirtus nuostolius ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – pastebėjo jis.
Sutarta rengtis įvairiems saugumo scenarijams
Nepaisant to, kad karinės grėsmės lygis Lietuvai nėra pakitęs, prezidento vyriausias patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikino, jog Lietuva turi svarstyti ir rengtis įvairiems scenarijams. Tai daryti, pasak jo, sutarta per VGT posėdį.
„Žinoma, kad yra prasiplėtęs tam tikrų vertinimų spektras. Dėl to yra svarbu matyti metodiškai tvarkingą tam tikrų vertinimų apibendrinimą tai, ką mato mūsų valstybės institucijos. Tai, ką galima šiandieną pasakyti, kad Lietuvos saugumo situacija priklauso ne tik nuo karo Ukrainoje dinamikos, bet taip pat ir nuo įvykių kituose regionuose ir globaliai“, – kalbėjo K. Budrys.
„Galima konstatuoti, kad esminių, didelių pokyčių vertinant artimiausio laikotarpio karines grėsmes Lietuvai, jų nėra, tačiau, žinoma, kad tiesioginė karinė grėsmė visam aljansui ir NATO išlieka Rusija“, – pažymėjo jis.
Todėl, anot K. Budrio, VGT buvo sutarta, kad Lietuvai yra privalu svarstyti ir planuotis įvairius veiksmus įvairių saugumo scenarijų atveju.
Kariuomenės divizijai bus perkami vokiški „Leopard“
Antradienį posėdžiavusi VGT taip pat apsisprendė, kad formuojamai Lietuvos kariuomenės divizijai bus perkami vokiški tankai „Leopard“.
„Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų, yra Vokietijos tankas „Leopard II“, – spaudos konferencijos metu nurodė K. Budrys.
„Valstybės gynimo taryba pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai pradėti pokalbius ir derybas, po to sugrįžti į Valstybės gynimo tarybą su tankų gamintoju ir valstybėmis, kuriuos dalyvautų įsigijime“, – pridūrė jis.
K. Budrys priminė, kad VGT nutarė formuoti kariuomenės diviziją dar praėjusių metų gegužę. Vėliau buvo prašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos kariuomenės pateikti vertinimus dėl tokios plėtros.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad sprendimas dėl vokiškų tankų priimtas įvertinus sąveikos su Vokietijos brigada perspektyvas.
„Krašto apsaugos ministerija yra įpareigota pradėti konsultacijas, derybas ir artėti prie sutarties pasirašymo, tikrintis kiekvienu atveju“, – žurnalistams komentavo L. Kasčiūnas.
„Šie metai būtų derybų metai“, – sakė jis, nurodydamas, kad realios lėšos tokiems įsigijimams turės būti numatytos 2025 m. valstybės biudžete.
Visgi, apie kokį papildomą finansavimą eitų kalba, L. Kasčiūnas neįvardijo ir pažymėjo, kad skaičiavimus atliks KAM.
„Detales paliksiu Krašto apsaugos ministerijai, nes matyt be 200–300 mln. būtų sunku pajudėti į priekį“, – teigė Seimo narys.
„Apie tai kalbėčiau kaip apie startą“, – pridūrė jis.
Ketina keisti įstatymus
VGT posėdyje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nebuvo linkęs detalizuoti planuojamą tankų įsigijimą iš Vokietijos.
„Daug kas priklauso nuo kitų sąlygų: kokia bus sutarta kaina ir panašiai. Tad dabar įvardinti visų detalių negalėčiau“, – sakė ministras.
A. Anušauskas nurodė, kad pėstininkų divizija bus įforminta ir įstatymu.
„Bus įstatymas, kuriame bus įrašyta formaliai pėstininkų divizija. Pėstininkų divizijos įgalinimui siūloma steigti naują karinį vienetą – artilerijos pulką, inžinerijos pulką, oro gynybos pulką. Jie steigiami esamų pajėgumų pagrindu, nes jau yra ir įsigijimai numatyti“, – spaudos konferencijoje komentavo ministras.
Jis paminėjo, kad buvo kalbama ir apie galimybę Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į tankų batalioną, bet šiuo atveju, pasak ministro, sprendimas priklausys nuo kitų veiksnių ir tankų įsigijimo.
Augs šauktinių skaičius
Antradienį VGT taip pat kalbėjo ir apie šaukimo į privalomą karinę tarnybą pokyčius. Kaip patikino ministras A. Anušauskas, jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių.
„Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. [šauktinių]. Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – atsakinėdamas į žurnalistų klausimus po VGT posėdžio kalbėjo A. Anušauskas.
Pasak ministro, didinant šauktinių skaičių bus reikalinga ir papildoma ginkluotė, amunicija, aprūpinimas. Tačiau, jo nuomone, tam staigių didelių investicijų neprireiks.
„Galima pastatyti karinius miestelius pakankamai greitai. Tomis sąlygomis viešojo ir privataus kapitalo partnerystės būdu, kai didelės sąnaudos suskaidomos į 10–12 metų laikotarpį. Jeigu mes toliau rinksimės šį kelią, tai tos metinės sąnaudos nebus didelės“, – komentavo politikas.
Kaip numato Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. VGT vadovauja prezidentas, į jos sudėtį taip pat įeina ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Į posėdžius gali būti kviečiami ir kiti suinteresuoti atstovai. Šiuo atveju, antradienį VGT posėdyje dalyvavo krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai, NSGK pirmininkas, žvalgybų tarnybų vadovai.
