Tokiu komentaru VSD su žiniasklaida pasidalino trečiadienį ryte. Primename, kad komisija savo išvadas paskelbė antradienį. Apie tai skaitykite čia.
„Nepaisant Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo (toliau – Laikinųjų komisijų įstatymas) suteiktų plačių veiklos galimybių (įgaliojimų), Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų (toliau – Laikinosios komisijos) teisės yra ribojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nutarimo, kuriuo šios komisijos yra suformuojamos ir kuriame apibrėžiamos Laikinųjų komisijų atliekamo tyrimo ribos.
VSD nuomone, Laikinoji komisija savo išvadose ne tik išėjo už tyrimo ribų (jai Seimo nutarimu suformuotų klausimų), bet ir „perėmė“ kitų valstybės institucijų kompetencijai priskirtas funkcijas. Pvz., Laikinajai komisijai nebuvo pavesta atlikti vertinimo, kaip VSD (žvalgybos institucija) tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tačiau Laikinoji komisija plačiai pasisakė šiuo klausimu, nepaisydama teisės aktų normų, numatančių, kad būtent išorinė nepriklausoma žvalgybos institucijų kontrolės institucija yra įgalinta atlikti asmens duomenų, tvarkomų žvalgybos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę.
Be to, spręsti iškylančius klausimus dėl informacijos įslaptinimo, išslaptinimo pavesta paslapčių subjektams, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, taigi, Laikinajai komisijai nebuvo ir negalėjo būti pavesta atlikti žvalgybos institucijos įslaptintos informacijos įslaptinimo pagrįstumo vertinimo, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos įstatymas) normoms“, – rašoma departamento komentare.
Jame akcentuojama, kad tokių komisijų nariai privalo laikytis teisės aktų, jiems pavestas funkcijas vykdyti jų ribose.
„Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad tiek Laikinųjų komisijų įstatymas, tiek Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas riboja Laikinųjų komisijų teisę gauti tam tikrus išsamius duomenis, jei tokiu veiksmu nebūtų užtikrinamas vykdomų žvalgybos tyrimų, veiklos metodų, žmogiškųjų išteklių saugumas ir slaptumas, todėl nepagrįstai metami kaltinimai, kad Laikinajai komisijai nebuvo teikta visa jos funkcijas vykdyti reikalinga informacija (ar teikta melaginga informacija). Akcentuotina, kad su detalia informacija susipažino žvalgybos institucijų išorinę kontrolę atlikti įgalinta institucija – Žvalgybos kontrolierius, kurio parengtas išvadas Laikinoji komisija ignoravo“, – rašo VSD.
Jų vertinimu, komisijos išvadose dėstomos „vienpusiškos faktinių aplinkybių interpretacijos, neparemtos objektyviais duomenimis.“
„Pvz., išvadose nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti teiginius, kad VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais buvo renkama žvalgybinė informacija 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti išvadą, kad VSD bendradarbiauja su tam tikrais žiniasklaidos atstovais ir jiems perduoda informaciją ir pan.
Išvados neatlaiko kritikos dėl jų neatitikties teisės aktams; ne tik faktinės aplinkybės interpretuojamos vienpusiškai, nesant objektyvių tokias interpretacijas pagrindžiančių duomenų, tačiau ir teisės aktai taikomi klaidingai, daromos akivaizdžios teisės aktų taikymo klaidos, pvz., Laikinoji komisija siūlo Valstybinei asmens duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija) pateikti siūlymus Seimui dėl duomenų tvarkymo, atliekamo nacionalinio saugumo ar gynybos srityje, teisėtumo ir jų apsaugos, nepaisant to, kad Inspekcija neturi įstatymuose numatytų įgaliojimų to atlikti (apie tai Laikinajai komisijai nurodė ir pati Inspekcija), tai priskirtina Žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai“, – rašoma VSD komentare.
Jie taip pat pažymi, kad departamentas, kiek leidžia teisės aktai, dėjo visas pastangas teikti išsamią informaciją komisijai.
„Jai Seimo nutarimu nustatytos kompetencijos ribose, buvo atsakyta į visus paklausimus dėl informacijos pateikimo“, – pabrėžia VSD.
„VSD palaiko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros poziciją, pritaria jos kreipimesi, adresuotame Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, išdėstytiems teiginiams ir mano, kad buvo nepaisyta nešališkumo principo Laikinosios komisijos veiklos metu.
VSD, atlikęs detalesnį Laikinosios komisijos išvadų vertinimą, priims sprendimus dėl tolesnių teisinių priemonių pasitelkimo, kad būtų apginta VSD, kaip žvalgybos institucijos, teisė ir pareiga užtikrinti nepriklausomą jos veikimą, svarstoma dėl VSD dalykinės reputacijos gynimo teisės aktų nustatyta tvarka“, – rašoma komentare.
„Primename jau skelbtą VSD poziciją, kad VSD apgailestauja, jog Laikinosios komisijos tyrimo išvadose faktais nepagrįstais kaltinimais menkinamas pasitikėjimas VSD ir kitomis valstybės institucijomis. Išvados parengtos iš esmės ignoruojant VSD pateiktus duomenis bei Žvalgybos kontrolieriaus išvadas ir remiantis selektyviai atrinkta informacija bei vienpusiška jos interpretacija, neįsigilinus į svarstytų klausimų teisinį reglamentavimą. VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai“, – priduria VSD.
