„Situacija regione dinamiška. (…) Kol kas sunku prognozuoti, kokie būtų „Wagner“ samdinių veiksmai po Prigožino mirties, bet, kalbant apie situaciją prie sienos, kuri stebima nuolat, (…) galima teigti, kad ji stabili, tačiau įtempta“, – LRT radijui penktadienį teigė R. Liubajevas.
„Ypatingo judėjimo nefiksuojame, taip pat nebuvo fiksuojamas netipinis aktyvumas. (…) Vyksta įprastinis sienos patruliavimas iš Baltarusijos pusės. Taip pat pastaruoju metu nefiksavome, išskyrus vieną, kai buvo gadinama mūsų infrastruktūra, provokacijos atvejų. Bet provokacijų tikimybė išlieka, ji gana aukšta, dėl to siena saugoma sustiprintu režimu“, – teigė VSAT vadas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra stabiliausia, lyginant su Lenkijos ar Latvijos pasieniu.
„Jei vertinsime regioniniu mastu, situacija išlieka sudėtinga ir įtempta. Todėl turime būti pasiruošę bet kokiems scenarijams prie valstybės sienos ir tai darome. Taktinės pratybos – vienas iš pasirengimo būdų“, – sakė R. Liubajevas, pristatydamas ir penktadienį pasienyje su Baltarusija vyksiančių pratybų reikšmę.
Jis taip pat pažymėjo, kad taktinės pratybos reikalingos pasieniečiams ir kariuomenei bei kitoms jose dalyvaujančioms tarnyboms įsivertinti veiksmų sąveiką.
„Galimai reikės patobulinti mūsų bendradarbiavimo planus ir manome, kad pratybos yra labai svarbus momentas, toliau rengiantis sienos apsaugai sustiprintu režimu“, – sakė R. Liubajevas.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės gynybos štabo viršininkas generolas majoras Mindaugas Steponavičius pažymi, kad penktadienį vyksiančios taktinės pratybos nėra paskutinės ir kuo nors išskirtinės.
„Stengiamės, kad didžioji dalis Lietuvos kariuomenės būtų pasiruošusi tokiems veiksmams, turime budinčius vienetus, keičiame juos, todėl žmonės turi kartas nuo karto atnaujinti savo įgūdžius – atvykti prie sienos, susipažinti su vietove, su savo veiksmų rajonu, VSAT pareigūnais ir vienetais“, – sakė generolas majoras M. Steponavičius.
„Siekiame pasitikrinti mūsų sąveikumą su VSAT. Mums svarbiausia pasižiūrėti savo reagavimo laikus, laiku atvykti į operacijų rajoną ir kartu vykdyti veiksmus. Tai būtų pagrindinis išskirtinumas ir siekis mūsų tų bendrų veiksmų – jų koordinavimas ir savalaikis veikimas. Pratybos – ne pirmos ir ne paskutinės. Bendri veiksmai, pratybos, treniruotės, susitikimai štabuose vyksta nuolat“, – teigė M. Steponavičius.
ELTA primena, kad enktadienį Lietuvos pasienyje su Baltarusija vyks taktinės pratybos „Priedanga – 2023“ pagal atnaujintą Valstybės sienos apsaugos priedangos planą. Jų tikslas – patikrinti ir tobulinti pasieniečių ir Lietuvos kariuomenės sąveiką pagal neseniai atnaujintą Vyriausybės Valstybės sienos apsaugos priedangos planą, pažymi Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Skelbiama, kad pratybose suplanuoti 2 scenarijai. Vienas jų yra susijęs su netipine neteisėtos migracijos situacija, kitas – su neteisėtu, neaiškių tikslų turinčių asmenų patekimu į Lietuvos teritoriją, skelbia VRM. Pratybose dalyvaus pasienio tarnyba ir kariuomenė. Taip pat, anot VRM, bus įtrauktos ir kitos vidaus reikalų sistemos tarnybos – antiteroristinių operacijų rinktinė ARAS, policijos atstovai ir viešojo saugumo tarnybos specialieji padaliniai.
Liepos pradžioje Vyriausybė patvirtino atnaujinto Valstybės sienos apsaugos priedangos plano projektą. Anot VRM, Valstybės sienos apsaugos priedangos planas reglamentuoja išorės sienos ir vidaus sienos apsaugą, kai paskelbiami sustiprintos valstybės sienos apsaugos režimai ar jų lygiai. Plane nustatyti kriterijai pagal grėsmių lygius, kada ir kokia apimtimi pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, kitos atsakingos žvalgybos institucijos ir tarnybos.
Pabrėžiama, kad Valstybės sienos apsaugos plano tikslas – kompleksinėmis priemonėmis ir koordinuotais tarpinstituciniais ir, arba tarptautiniais veiksmais operatyviai ir proporcingai reaguoti į kylančias ar susidariusias grėsmes Lietuvos nacionaliniam bei valstybės sienos saugumui, užtikrinti patikimą valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos kirtimo kontrolę.
Atnaujintą valstybės sienos apsaugos priedangos planą buvo tikimasi patvirtinti dar pernai rudenį, reaguojant į fizinio barjero su Baltarusija gadinimo atvejus.
