Anot A. Bilotaitės, valstybės tarnautojus žeidžia stereotipinė viešoji nuomonė, kuri menkina pažangius ir gerus valstybės tarnautojų darbo rezultatus, gyventojai ne visada gauna kokybiškas paslaugas arba negauna jų laiku, sprendimų priėmėjai pasigenda kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų. Todėl, akcentuoja ji, kad situacija keistųsi iš esmės, būtini ne kosmetiniai, o sisteminiai pokyčiai.
„Nuo valstybės tarnautojų profesionalumo priklauso mūsų žmonių pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis, todėl viešojo administravimo modernizavimas ir valstybės tarnybos pertvarka yra būtiniausių darbų sąraše. Šiuo metu pagal valstybės tarnybos efektyvumą ir profesionalumą Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Išlaikyti tokią tarnybą pernelyg brangiai kainuoja ir valstybės biudžetui, ir reputacijai. Mūsų tikslas – siekti, kad ir valstybės tarnautojai jaustųsi gerai, ir žmonės gautų kokybiškas paslaugas“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
A. Bilotaitė: valstybės tarnyboje turi dirbti stipriausi šalies protai
VRM pranešime nurodoma, kad valstybės tarnyboje vis aktualesne problema tampa nepakankamai stipri vadovų grandis. Todėl, ministrės teigimu, būtina sudaryti valstybės tarnyboje tinkamas darbo sąlygas.
„Jeigu norime spartesnės šalies raidos, valstybės tarnyboje turi dirbti stipriausi šalies protai. Mūsų pareiga – sudaryti tam reikiamas sąlygas“, – teigia ministrė.
Nurodoma, kad Lietuvai būtina didinti ir žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumą, nes, teigiama VRM pranešime, dabartinė sistema neužtikrina tinkamo tarnautojų ugdymo, veiklos vertinimas neorientuotas į veiklos rezultatus bei skatinimo priemonės ne visada efektyviai motyvuoja tarnautojus. Taip pat teigiama, kad šiuo metu nėra išnaudojamos valstybės tarnautojų mobilumo galimybės ir problema yra menkai ugdomi valstybės tarnautojų įgūdžiai.
VRM planuose – viešojo valdymo agentūros steigimas
VRM duomenimis, šiuo metu įvairias valstybės funkcijas atlieka beveik 4 tūkst. įvairių teisinių formų subjektų: biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, valstybės įmonės, savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, regionų tarybos, centrinis bankas. Apie 80 proc. šių įstaigų veikia savivaldybių lygmeniu.
„Stebima tendencija, kad dažniau valstybės funkcijoms atlikti steigiama ne biudžetinė, o viešoji įstaiga. (...) Šiuolaikinis viešasis sektorius turi gebėti greitai reaguoti ir spręsti kylančius klausimus, tad siekiama sudaryti sąlygas biudžetinėse įstaigose taikyti gerosios valdysenos praktiką – steigti kolegialius valdymo organus, suteikti įstaigos vadovui daugiau galios sprendžiant įstaigos struktūros, personalo apimties ir panašius klausimus“, – nurodoma pranešime.
Tam numatoma steigti viešojo valdymo agentūras.
„Tai skatintų pažangių valdysenos metodų taikymą valdant biudžetines ir viešąsias įstaigas, didintų šalyje teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerintų valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymą“, – teigia VRM. Pokytį įgyvendinti planuojama per 2023 m. pirmą ketvirtį.
VRM nurodo, kad viešojo administravimo įgaliojimus turėtų atlikti ne valstybės tarnautojai, o asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis.
„Aiškus viešojo administravimo funkcijų perdavimo mechanizmas sudarytų sąlygas ne tik turėti aiškią valstybės tarnybos apimtį, bet taip pat padėtų darbdaviams lanksčiau ir greičiau spręsti žmogiškųjų išteklių valdymo klausimus“, – teigia ministerija.
