Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės darbotvarkėje yra nurodyta, kad ji pirmadienį dalyvauja Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios šalies Čekijos Respublikos rengiamoje ketvirtojoje Prahos Proceso ministrų konferencijoje „Migracijos partnerystės – kelias pirmyn naujų iššūkių laikais“.
VRM viceministras tikslino priežastis
Vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas teigė, jog, gerbiant R. Pociaus privatumą, tikrųjų pareigūno atsistatydinimo priežasčių buvo nuspręsta iškart neviešinti.
„Reaguodami į viešai pateiktą informaciją dėl buvusios VST vado, galime pasakyti, kad tokius pareiškimus žiniasklaidai mes vertiname kaip desperatišką bandymą pridengti tikrąsias problemas. Jos nėra susijusios su riaušių malšinimo situacija.
Mes galime pasakyti tiek, kad vieną tarnybinę nuobaudą vasarą gavęs R. Pocius antro tarnybinio patikrinimo išvengė tik dėl to, kad suskubo pateikti atsistatydinimo prašymą. Ir buvo sutarta, kad vadas atsistatydina šalių sutarimu, taip buvo nurodyta jo prašyme. Jis prašėsi atleidžiamas. Taip pat buvo nuspręsta, gerbiant jo privatumą, atsistatydinimo priežasčių neviešinti“, – kalbėjo viceministras.
Visgi, jis teigė, jog dabar priežastis tenka paviešinti.
„Tačiau šiuo metu esame priversti paaiškinti, kad vadas skelbia melagingą darbotvarkę, melavo apie savo susitikimus su diplomatais, tuo metu nebuvo darbo vietoje. Ne kartą be jokios priežasties nedalyvavo VRM statutinių įstaigų pasitarimuose dėl grėsmių valdymo.
Paaiškinimų konkrečių nepateikdavo. Jis taip pat daugybę kartų neatsiliepė į skambučius, kai turi būti užtikrinamas pasiekiamumas 24/7, atsisakydavo skirti pajėgų ir VST pareigūnų renginiuose“, – surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Dmitrijevas.
Tarnybinė nuobauda birželį buvo skirta už nedalyvavimą pasitarimuose, sakė viceministras.
„Taip pat ji buvo kartu skirta už nesuderintų veiksmų ir įstatymų leidybos iniciatyvų teikimą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Viceministras teigė, jog po darbotvarkėje nurodytų R. Pociaus susitikimų buvo susisiekta su nurodytais asmenimis.
„Taip, buvo nuvykta į jo darbo vietą, jo darbo vietoje nebuvo. Paaiškinimai, kodėl jo nebuvo, tiesiog nepasitvirtino. <…>. Šis kartas buvo vienas vienintelis, tada jis atnešė atsistatydinimo prašymą“, – spaudos konferencijoje sakė viceministras V. Dmitrijevas.
Jo teigimu, buvo užfiksuoti du kartai, kai buvęs VST vadas R. Pocius susitikimuose nedalyvavo be paaiškinimo. Be to, buvo ir kitų kartų, kai vietoje jo dalyvaudavo tarnybos vado pavaduotojas.
Viceministrui V. Dmitrijevui teko atsakyti ir į klausimus apie prie Seimo vykusias riaušes. Jo teigimu, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė buvusiam VST vadui R. Pociui davė žodinį įsakymą atvykti raminti minios prie parlamento.
„Taip, žodinis įsakymas buvo“, – patvirtino jis.
Interviu Delfi R. Pocius pasakojo, jog atvykęs į susitikimus su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite turėdavo prasegti marškinius, parodyti, kad ant jo kūno nėra laidų. Viceministras V. Dmitrijevas teigė, jog šių teiginių interpretuoti nesiruošia.
„Kiekvienas žmogus problemą supranta savaip ir ją savaip interpretuoja, kaip jam atrodo, kaip jam patinka. Nesiimsiu interpretuoti, nenoriu aiškinti šių jo interpretacijų“, – tikino VRM atstovas.
Planas „Vėtra“ įvestas nebuvo
Viceministras teigė, jog planas „Vėtra“ nebuvo įvestas.
„Buvo žodinis ministrės įsakymas dėl VST pareigūnų pasitelkimo, padedant policijai užtikrinti viešąją tvarką. Nebuvo priimto sprendimo dėl „Vėtros“ įvedimo“, – tikino jis.
V. Dmitrijevas dar kartą kartojo, jog ne kartą buvo užfiksuoti atvejai, kai buvęs VST vadas R. Pocius „leisdavo sau atsisakyti skirti pajėgumų padėti policijai užtikrinti viešąją tvarką“.
„Tokių atvejų yra daugiau. Mūsų nuomone, nebuvo to gero bendradarbiavimo su tarnybos vadovu, siekiant užtikrinti saugumą šituose renginiuose“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras.
Požėla priminė riaušių aplinkybes
Policijos generalinis komisaras R. Požėla paaiškino, kad riaušės prie Seimo buvo malšinamos tam tikra tvarka, kuri jau buvo aiškinta viešai anksčiau.
„Metų pradžioje mes buvome gavę vienos iš žvalgybos institucijų bendro pobūdžio informaciją, kad, neatmestina, jog įvyksiančiuose renginiuose gali būti įvykių, susijusių su riaušių pasireiškimu. Kalbant apie rugpjūčio 10 dieną, tokios informacijos nei mes patys [turėjome], nei žvalgybos institucijos mums nesuteikė, nors mes dar išvakarėse komunikavome su suinteresuotomis institucijomis. Tiesiog nebuvo pagrindo vykstančio mitingo vertinti per padidintų rizikų grėsmę“, – sakė pareigūnas.
Daug pareigūnų, pasak jo, tuo metu dirbo su kovido reikalavimų suvaldymu ir prižiūrėjo migrantų apgyvendinimo vietas.
„Žinojome, kad laukia gana karštas ruduo, <...> dėl to vasarą buvo nuspręsta išleisti didelį kiekį mūsų pareigūnų pailsėti atostogų ir mūsų tos galimybės dėl objektyvių priežasčių nuo pat ryto turėti šimtus pareigūnų buvo labai ribotos“, – aiškino R. Požėla.
„Nuosekliai didinome mūsų pareigūnų skaičių renginyje“, – tęsė jis.
Riaušės, jo vertinimu, visgi kilo spontaniškai, tad parengti pareigūnus užtruko.
„Išvakarėse prašymo pasitelkti VST iš mūsų pusės nebuvo, nes mes neturėjome informacijos apie galimas grėsmes. Viena iš mūsų išmoktų pamokų <…> – turime ar neturime informacijos apie turimas grėsmes, mes ruošiamės taip, lyg tokią informaciją turėtume. Tai mūsų išmokta pamoka“, – pabrėžė komisaras.
Jis paaiškino, kad po 2009 metų įvykusių riaušių buvo vertinamas skandinaviškas modelis, kuriuo esą siekiama deeskaluoti situaciją naudojant fizinius barjerus ir transporto priemones.
„Taip dirba Skandinavijos policija viešųjų renginių metu. Taip nuo šiol ir mes dirbame“, – sakė R. Požėla.
Policijos vadovo teigimu, riaušių metu tiek jis, tiek ministrė susisiekė su R. Pociumi.
„Ekipuotų papildomų pareigūnų atvykimas buvo dar vienas dirgiklis, dėl ko minia ėmė veikti aktyviau. Dėl to buvo priimtas sprendimas, kad policijos pareigūnai kartu su VST ima veikti aktyviai“, – sakė jis.
Policijos vadovas dėl riaušių: plano „Vėtra“ įvedimu galėjo pasinaudoti Lietuvai priešiškos jėgos
R. Požėlos aiškinimu, pasitelkti VST pareigūnų pagalbą leidžia įstatymas.
„Vėtrą“ įveda ne politikas, kaip buvo anksčiau, 2009 metais, o operacijos vadovas. Tuo metu operacijos vadovas buvo Vilniaus VPK viršininkas – laikinai einantis viršininko pareigas. Vadovas, spręsdamas dilemą dėl konkrečių priemonių, dėl planų įvedimo, įvertino visas aplinkybes, kad prasidėjus operatyvinio veiksmo scenarijui nėra tikslinga keisti operacijų vadovo. Kaip žinia, įvedus „Vetrą“, keičiamas operacijų vadovas ir vadovavimą pradeda VST pareigūnas“, – paaiškino komisaras.
Be to, anot jo, „Vėtra“ neįvesta ir dėl to, kad konfliktas buvo lokalus, neišplitęs, nebuvo padaryta žala aplinkiniam turtui.
„Buvo įvertintas šių neramumų mastas ir priimtas sprendimas veikti neįvedus priemonių plano „Vėtra“, – sakė R. Požėla.
Jo teigimu, planas nebuvo įvestas dar ir dėl to, kad renginyje dalyvavo prokremliški veikėjai, galėję operaciją išnaudoti savo propagandos tikslais.
„Policija, kaip žinia, yra ikiteisminio tyrimo įstaiga. VST tokios funkcijos neturi. Mums buvo būtina surinkti visus įrodymus, reikalingus ikiteisminiam tyrimui“, – tęsė komisaras.
„Skandinavijos modelis yra natūrali praktika“
„Manau, kad „Vėtros“ įvedimas tuo metu nebūtų buvusi panacėja“, – sakė R. Požėla.
Policijos generalinio komisaro teigimu, jo minėtas skandinaviškas modelis yra „natūrali praktika.“
„Nebuvę Skandinavijos šalyse, mes susitelktume į tai, kad reikia siekti deeskaluoti situaciją, jog mūsų pareigūnai nenukentėtų, išnaudoti įvairius fizinius barjerus, fizinę jėgą naudoti tiek, kiek reikia rezultatui pasiekti.
Galbūt ta skrajojanti frazė apie skandinavišką modelį yra kažkur pasigauta, bet tai elementari taktika. Bendrų mokymų, pasitarimų metu policija visada akcentuodavo, kad fizinė jėga turi būti naudota tiek, jog būtų pasiektas rezultatas, o dar geriau jos nenaudoti“, – pabrėžė pareigūnas.
Jo teigimu, apie tai buvo kalbama pasitarimuose, kur ne visada dalyvaudavo VST atstovai.
„Gelbėti tikrai neprašiau kolegos Pociaus, kaip straipsnyje buvo paminėta. Buvo kalba, kad yra tokia bręstanti situacija – kokios jūsų galimybės, kokį pajėgumų kiekį pristatyti. Kadangi mano kompetencija yra iki 50 žmonių, toliau buvo ministrės prašymas pasitelkti didesnį kiekį“, – sakė R. Požėla.
Policijos ir VST bendradarbiavimas galėjo būti geresnis: Požėla tikina, kad nesielgtų kaip Pocius
Komisaras sakė, kad bendradarbiavimas su VST galėjo būti geresnis.
„Mes šiandien ir su VST vado pavaduotoju kalbėjome apie tai, kad reikia versti ant stalo ir nuo švaraus popieriaus lapo pradėti daugelį mūsų darbų – pasitikėjimas, bendradarbiavimas, garbingas statutinių pareigūnų elgesys. Čia, matyt, mes tų rezervų turime“, – pabrėžė R. Požėla.
„Aš visada maniau, kad pakankamai kolegiškas yra, tikrai nesipykome. Būdavo, pabendraudavome ir su gimtadieniais pasisveikindavome. Aš ir dabar manau, kad galbūt nutiko kas nors tokio, gal koks emocinis dalykas; asmeniniai santykiai, manau, buvo normalūs. Tikiuosi, kad tokie ir bus. Dabar šie veiksmai, šios publikacijos... Aš taip nedaryčiau“, – į klausimą apie jo asmeninius santykius su R. Pociumi atsakė R. Požėla.
VRM pareiškimus vadina desperatiškais
VRM reaguodama pirmadienį išplatino pranešimą, kur teigia, kad riaušių malšinimo taktikos viešai nekomentuojamos, buvusio VST vadovo pareiškimus pavadino desperatiškais.
„Buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado R. Pociaus raštą vertiname kaip desperatišką bandymą pridengti tikrąsias atleidimo priežastis, kurios garbės generolui nedaro“, – sakoma pirmadienį VRM paskelbtame pranešime.
Buvęs VST vadovas interviu teigė, jog įspėjimų, kad riaušės bus, tarnybos esą buvo gavusios gerokai anksčiau, tačiau, kadangi buvo delsiama priimti sprendimus, minia įsisiautėjo – riaušių metu pareigūnai kurį laiką stovėjo tiesiog talžomi, o kitą dieną VRM ir Policijos departamento vadovybė viską bandė paaiškinti tuo, jog neva buvo veikiama pagal skandinavišką riaušių malšinimo modelį.
Anot jo, santykiai po šio įvykio su A. Bilotaite tapo įtempti, tačiau „kompromituojančios informacijos apie mane buvo ieškoma iškart po jos atėjimo“.
„Iškart po riaušių buvo ieškoma, kaip pridengti VRM vadovybės ir Policijos departamento neveikimą ir aplaidumą, dėl kurio kilo riaušės“, – Delfi sakė R. Pocius.
Anot buvusio vado, pareigūnai ir taip buvo „nuvaryti nuo kojų dėl neramumų migrantų stovyklavietėse“, neramumai vyko keliose skirtingose Lietuvos vietose. Prie Seimo suvažiavo VST pareigūnai iš įvairių Lietuvos vietų.
„Netruko nė dviejų valandų ir buvome kovinės parengties. Renatas Požėla neatsakė į telefono skambučius, nežinojome, ką daryti. Apie 22 val. 30 min. paskambino ministrė A. Bilotaitė ir man tepasakė, kad reikia važiuoti prie Seimo, – pasakė ir padėjo ragelį. Kas, kokia situacija, ką mums daryti, ar man pačiam važiuoti? Buvo visiškai neaiški situacija“, – pasakojo iš pareigų pasitraukęs vadas.
Anot jo, prie Seimo tapo neaišku, už ką atsakinga iškviesta tarnyba.
„Palaukite, mes ne policijos padalinys, mes esame specialios kovinės parengties tarnyba, kuri veikia pagal operacinius planus. Mums reikia pasakyti, koks planas, ir žinosime, ką daryti. Visiškas chaosas, visiška anarchija ir visiškai jokios organizacijos“, – kalbėjo R. Pocius.
Paskyrė nuobaudą
Birželį Vyriausybė R. Pociui skyrė tarybinę nuobaudą už nepaklusimą Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybei. Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria grįsta nuobauda, buvęs pareigūnas ginčija teisme, tačiau trauktis iš pareigų jis nusprendė nesulaukęs teismo sprendimo. Pareigas R. Pocius paliko šalių susitarimu, jį Vyriausybė atleido praėjusį trečiadienį, pranešė Delfi.
Nuo 2015 metų VST vadovavusio R. Pociaus teigimu, tokį sprendimą teko priimti, nes darbas tapo nebeįmanomas – po daugybės ministrės A. Bilotaitės reikalavimų atsistatydinti iš pareigų buvo nuolat tikrinama, ar tarnybos vadovas yra darbo vietoje.
„Ji išsikviesdavo mane į pokalbius – negalėjau įsinešti jokių telefonų, jokių aparatų, turėdavau prasegti marškinius, parodyti, kad be laidų esu. Tokią nepagarbą ir žeminimą man rodė nuo praėjusių metų rugpjūčio“, – pasakojo R. Pocius.
