Pirmiausia posėdyje aistros kilo dėl to, kad VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė nusiuntė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) raštą, kuriame pritaria siūlomiems pakeitimams, bet ir kritiškoms Seimo Teisės departamento pastaboms.
VRK narys Vilius Semeška kritikavo komisijos pirmininkę, kad ji pateikė vienasmenę nuomonę, neapsvarsčius šio klausimo su komisija.
„Jūs rašote, kad komisija pritaria. Komisija ne tik nesvarstė, bet net nežinojo apie Jūsų dalyvavimą darbo grupėje. Jūs pasinaudojote ne visiškai teisėtais veiksmais, priėmėte vienasmenišką sprendimą komisijos vardu“, – sakė V. Semeška.
VRK primininkė atmetė kaltinimus ir patikino, kad ta pozicija buvo išdėstyta rašte, kuri atspindėjo jos asmeninę nuomonę. Esą ji tai ne kartą pabrėžė ir BFK darbo grupėje.
VRK nariams suabejojus, ar reikia skubiai priimti išvadą dėl to projekto, ar reikėtų labiau įsigilinti, per posėdį buvo susisiekta su BFK nariu konservatoriumi Mykolu Majausku. Išgirdus nuomonę, kad nuomonės laukiama iki rytojaus posėdžio, klausymo svarstymas buvo tęsiamas.
Komisijos nariai mato grėsmių
Lietuvos socialdemokratų partijos į komisiją deleguota Jūratė Lebedevienė siūlė nepritarti siūlomiems pakeitimams. Ji įžvelgė grėsmę, kad „kas pusmetį gali susiburti naujos frakcijos“. Pasak jos, pakeitus tvarką gali kilti visiškas chaosas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas komisijos narys Valdemaras Urbanas akcentavo, kad šis įstatymo projektas yra skirtas vienai politinei partijai, o „demokratinėje valstybėje įstatymai negali būti kuriami vienai grupei“.
Pasak jo, ydinga yra tai, kad siūlymais neatsižvelgiama į žmonių realų palaikymą, tik į mandatų skaičių.
Komisijos nariui visiškai neaišku, kodėl eliminuojami Europos Parlamento rezultatai.
„Ar jie mažiau svarbūs, kokiais argumentais jie vadovaujasi?“, – klausė Valdemaras Urbanas.
Be to, jis klausė, ar toks greitas įstatymo stūmimas suderinamas su tarptautiniais standartais. Jis klausė, ar nėra būtina suderinti pereinamojo laikotarpio, kad partijos galėtų pasiruošti jo įgyvendinimui.
Prezidentės į komisiją deleguota Aistė Žilinskienė atkreipė dėmesį, kad mandatas yra grįstas pasitikėjimu, jis yra išreiškiamas per balsavimą. Ji taip pat nesuprato, kodėl siūloma eliminuoti EP rinkimų rezultatus.
Komisijos narė taip pat kėlė klausimą, kaip VRK galės priiminėti sprendimus, kai numatoma sankcija – dotacijų neskyrimas, jeigu ji eliminuojama nuo šio proceso.
Komisija išsakė kritines pastabas
VRK bendru sutarimu nepritarė socdarbiečių įregistruotame projekte siūlomiems įstatymo pakeitimams.
VRK nuomone, rinkėjų palaikymą politinėms partijoms labiau atspindi rinkėjų paduoti balsai nei laimėti mandatai, kadangi vienam mandatui gauti savivaldybių tarybų rinkimuose skirtingose savivaldybėse reikalingas skirtingas balsų skaičius, Seimo rinkimų vienmandatėse rinkimų apygardos per pakartotinį balsavimą mandatas gali būti laimimas labai maža balsų persvara (teoriškai vieno balso).
VRK akcentuoja, kad siūlomu projektu naikinami terminai, iki kada valstybės biudžeto asignavimai pervedami politinėms partijoms bei tai, kad VRK turi nustatyti kiekvienai partijai skiriamų asignavimų dydį. Tokiu atveju, valstybės biudžeto asignavimai iš viso negalėtų būti skiriami politinėms partijoms.
VRK akcentuoja, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia neskirti valstybės biudžeto asignavimų šiurkščius pažeidimus padariusioms politinėms partijoms ar toms, kurioms pradėta likvidavimo procedūra, įskaitant teismo sprendimu už netinkamą veiklą. Priėmus aptariamą projektą, gali susiklostyti situacija, kai šiurkštų įstatymo pažeidimą padariusios ar teismo sprendimu likviduojamos politinės partijos nariai įsteigs naują politinę partiją, jos nariai įkurs naują frakciją ir išsaugos politinei partijai skiriamus valstybės biudžeto asignavimus, teigiama komisijos išreikštoje nuomonėje.
VRK nuomone, nepagrįstai atsisakoma atsižvelgti į rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus.
Akcentuojama, kad pakeitus asignavimų skirstymo tvarką iš esmės keičiamos proporcijos: Seimo rinkimų rezultatai turėtų 67 proc., o savivaldybių tarybų rinkimų – 33 proc. įtakos. Šiuo metu1 Seimo rinkimuose paduoti balsai sudaro 60 proc. (daugiamandatėje apygardoje apie 23 proc. balsų, vienmandatėse (įskaitant pakartotinį balsavimą) – 37 proc.), savivaldybių tarybų rinkimų – 19 proc., rinkimų į Europos Parlamentą – 21 proc. visų rinkėjų balsų. Taigi savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų įtaka būtų ženkliai padidinta.
VRK akcentuoja, kad neaiškios sąvokos: „parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla“, „tautinių mažumų partija“.
Siūlo naują skaičiavimo formulę
Kaip rašė BNS, į Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją susibūrę parlamentarai įregistravo Politinių partijų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo keisti partijų finansavimo tvarką. Projekte numatyta, „jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių – Seimo narių nei buvusi partija, valstybės biudžeto asignavimų dalis paskirta už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų proporcingai pagal esamą jų narių skaičių Seime“.
Taip pat siūloma keisti valstybės dotacijos paskirstymo partijoms mechanizmą. Pagal projektą, du trečdaliai dotacijos būtų paskirstoma partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Lietuvos Respublikos Seimo nariais, skaičiui, o vienas trečdalis asignavimų – pagal išrinktų savivaldybių tarybų narių skaičių.
Kol kas lieka daug neaiškumų – kaip, pavyzdžiui, būtų vertinami visuomeninių rinkimų komitetų į savivaldybės tarybas išrinkti nariai, ar į vertinamų narių skaičių būtų įtrauktas Seimo pirmininkas, kuris yra deleguotas frakcijos, bet ne jos narys, kaip būtų tuo atveju, kai frakcijos narys migruoja iš vienos frakcijos narys, arba kaip būtų vertinama tuo atveju, jeigu Seimo narys priklauso frakcijai, tačiau nepriklauso partijai.
Tačiau darant prielaidą, kad būtų skaičiuojama pagal frakcijos narius, ir nevertinant, ar jie priklauso partijai, akivaizdu, kad toks teisinis reguliavimas labiausiai apsimokėtų patiems socdarbiečiams ir valstiečiams-žaliesiems, kuriems finansavimas padidėtų.
Socdarbiečiai, kurie negavo nieko, pagal praėjusių metų duomenis, gautų maždaug 286 tūkst. eurų. Valstiečiai-žalieji pernai gavo 1 mln. 97 tūkst. 766 eurus. Tai jų finansavimas, skaičiuojant pagal naują formulę, būtų maždaug 50 proc. didesnis.
Tuo tarpu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija, kuri pernai gavo 1 mln. 325 824 eurus, mažėtų maždaug 15 proc., Liberalų sajūdžio suma (789 tūkst. 760) būtų maždaug 30 proc., o Lietuvos socialdemokratų partijos suma (1 mln. 16 tūkst. 810) – 35 proc. mažesnė.