Pirmadienį pasirašytą sutartį dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuva vadina istoriniu ir milžinišku indėliu į Lietuvos saugumą. O Vokietijos žiniasklaida vokiečių visuomenei pasiuntė ir kitą žinią – Vokietijai įvykdė tai, ko Lietuva prašė, bet dabar Lietuva turi didelę finansinę problemą, neranda pinigų brigadai priimti.
„Aš dabar nesileisiu į detales, tačiau bet kokiu atveju Vokietijos brigada vis tiek bus čia“, – LNK žinioms sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Leidinys „Der Spiegel“ paskelbė gavęs Vokietijos ambasados Vilniuje pranešimus Vyriausybei Berlyne. Olafo Scholzo Vyriausybė informuota, kad brigados siekusi Lietuvos valdžia dabar nežino, iš kur paimti pinigų brigadai priimti.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderiai tai neigia.
„Lietuvos spaudoje mes irgi skaitome įvairiausius dalykus, nepriskyrus tam šaltinio“, – tikino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Abejoja tokia informacija ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Tie nutekinti dokumentai nieko neparodo, nes nėra aišku, iš kurio laikotarpio jie yra, neaišku ir kokio autentiškumo“, – teigė premjerė.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tai vadina intrigomis.
„Kai kas nori visą tą suvesti į užkulisius, kad mes čia dabar pradėtume aiškintis, kas, kur ir kada, ką nutekino“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Tačiau užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pripažįsta, kad brigados priėmimas bus labai brangus projektas. Reikės ne tik naujų kareivinių, poligonų kariams, bet ir mokyklų, darželių karių šeimoms.
„Nepabijokime to pasakyti, ko gero, tai bus didžiausias infrastruktūros projektas Lietuvoje bet kada darytas. Alternatyvus būtų, jeigu būtume statę atominę elektrinę“, – palyginimą žiniasklaidai įvardijo G. Landsbergis.
Bet kitų metų biudžete Vyriausybė gynybai daugiau pinigų nenumatė. Jei ne laikinas bankų mokestis, finansavimo augimo kariuomenė kitais metais net nepajustų.
„Atsakymas yra paprastas – aišku, kad reikės didesnio gynybos biudžeto. Jūs galvojate, kad su šitokiu gynybos biudžetu mes galėsime visus tuos įsipareigojimus įvykdyti? Aišku, kad ne“, – LNK žinioms sakė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
Vokiečiai įsipareigojo, kad visi 5 tūkstančiai karių su technika Lietuvoje bus po trejų metų.
O opozicijai keista, kodėl TS–LKD lyderis G. Landsbergis kalba, kad Lietuvai prasideda egzistencinės grėsmės. Uždaruose posėdžiuose, pasak jų, jie girdi, kad daugiau pinigų gynybai nereikia.
„Blogiausia yra tai, kad tų pinigų nėra net ir iš Krašto apsaugos ministerijos prašoma. Sako, kad dabar gali nereikėti“, – teigė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Vokietijos žiniasklaidai nutekintame rašte Vokietijos diplomatai taip pat teigia, kad su Lietuva laukia sunkios derybos. Lietuvą esą nesitikėjo, kad brigadai priimti reikės tiek daug išlaidų. Dabar sutinka statyti kareivines kariams, o infrastruktūrą karių šeimoms Lietuva siūlo finansuoti pačiai Vokietijai.
„Karinė infrastruktūra, kuri mums yra reikalinga brigados priėmimui, kuriai lėšos yra suplanuotos ir bankų solidarumo įmoka yra įvesta tam, kad tai būtų finansuojama, yra gerokai didesnė už bet kokią įsivaizduojama civilinę infrastruktūrą, kurį galėtų būti reikalinga su šeimomis atvykusiems“, – teigė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Anot Vyriausybės, pirmiausia vokiečiai turi suskaičiuoti, kiek karių atvyks su šeimomis. Tada bus aišku, kiek reikės statybų ir kuri šalis kiek finansuos.
„Tai, kas buvo projektuojama, šiek tiek pakito. Tai ir mums reikia tuos projektus modifikuoti“, – teigė A. Anušauskas.
O ieškoti papildomų pinigų kitais metais teks naujai Vyriausybei. Tik bus dar sunkiau, kadangi bus likę dveji metai iki brigados atvykimo.
„Akivaizdu, kad 2025 metais kai kurie dalykai bus palikti“, – konstatavo D. Šakalienė.
Lietuva priima vokiečius, o šimtų milijonų eurų reikės ir Lietuvos kuriamai divizijai. Konservatorių lyderis dabar mato naują svarbiausią prioritetą. Taip pat brangiai kainuojantį visuotinį šaukimą į kariuomenę.
„Sąrašo viršuje aš vis tiek dėčiau visuotinį šaukimą, kaip pagrindinį prioritetą“, – teigė G. Landsbergis.
Tarnautų visi jaunuoliai iš karto po mokyklos.
„Brigada, nacionalinė divizija ir dar visuotinis šaukimas. Tai kai viską darai iš karto su ribotomis galimybėmis, nepadarai nieko“, – teigė S. Skvernelis.
Planuota, kad dėl visuotinio šaukimo partijos pirmiausia pozicijas suderins slaptame posėdyje, su kariuomene, kad būtų mažiau ginčų. Bet konservatoriai pasiūlė tartis iš karto Seimo salėje. Tai retai būna konstruktyvu.
Anot opozicijos, įvairiais klausimais dėl gynybos nesusikalbantys konservatoriai neprideda patikimumo vokiečių akyse.
„Mes turėjome viešoje erdvėje labai skirtingų pasisakymų, tokių deklaratyvių. Natūralu, kad jiems kyla klausimų“, – sakė D. Šakalienė.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
