aA
Šeima, kaip socialinis reiškinys, istoriškai atsirado anksčiau nei santuoka, kuria pirmiausia siekta sureguliuoti turtinius aukštuomenės narių santykius ir tik vėliau Katalikų Bažnyčios pastangomis santuoka tapo tarsi moralios šeimos pamatu. Todėl manyti, kad šeima sukuriama tik santuokos pagrindu neteisinga nei istoriniu požiūriu, nei socialiniu, nei teisiniu požiūriu.
Vytautas Mizaras
Vytautas Mizaras
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras, penktadienį dalyvavęs DELFI interneto konferencijoje apie partnerystės įteisinimą ir šeimos sampratą.

„Santuoka, kaip institutas, yra vėlesnis, negu šeima, kaip socialinis reiškinys. Todėl kai šiandien kalbame apie bendrą gyvenimą nesusituokus, tai nėra jokia šių dienų naujovė nei visuomenėje, nei teisėje. Istoriškai žiūrint santuoka atsirado kaip alternatyva gyvenimui nesusituokus. Ir pirmiausia santuoką turėjo galimybę sudaryti privilegijuotų luomų atstovai, nes santuokos sudarymas ir jos padariniai labiausiai buvo siejami su turtiniais santykiais“, - teigė V. Mizaras.

„Vėliau, ypač Viduramžių laikotarpiu, santuokos sudarymo apeigos, sakralizavimas dėl Katalikų Bažnyčios įtakos tapo tam tikros abstrakčios moralės pagrindu. Katalikų Bažnyčia visada neigiamai pasisakydavo apie bendrai gyvenančius, bet nesusituokusius asmenis“, - pridūrė teisės profesorius.

Anksčiau šeima buvo skirta susilaukti vaikams, dabar ne

V. Mizaro teigimu, faktas, kad santuoka yra istoriškai vėlesnis reiškinys nei šeima, reiškia, kad šeiminiai santykiai gali būti kuriami ne tik santuokos pagrindu.

„Visuomenės pagrindas yra šeima, bet nebūtinai šeima, atsirandanti santuokos pagrindu. Mano manymu, valstybė turi gerbti bet kokią šeimą ir numatyti, kaip įmanoma geresnę paramą šeimyniniam gyvenimui, stengiantis neišskirti kokios nors privilegijuotos šeimos formos“, - kalbėjo teisininkas.

Pasak jo, filosofine prasme jo požiūris į šeimą grindžiamas ne abstrakčia moraline vertybe, o pagarba individo interesams, laisvam apsisprendimui bei ideologijų tolerancijai. V. Mizaro nuomone, toks personalistinis požiūris yra ir krikščioniškosios filosofijos pagrindas.

Teisininkas pabrėžė, kad šeimos samprata labai priklauso nuo laikmečio ir vyraujančių ideologijų. Pavyzdžiui, anksčiau šeima buvo neįsivaizduojama be vaikų, tuo metu šiais laikais pripažįstama, kad vyras ir moteris gali nenorėti jų turėti arba net negalėti susilaukti kūdikio, tačiau jie vis tiek laikomi šeima.

„Jeigu anksčiau reprodukcinė funkcija buvo laikoma būtina šeimos funkcija, tai laikui bėgant pripažįstama, kad šeimos gyvenimas gali vykti neatliekant šios funkcijos, nes yra šeimų, kurios neturi vaikų. Ne visada ir nuo asmenų valios tai gali priklausyti. Be to šiame laikmetyje vyraujanti šeimos samprata visuomeniniu ir teisės požiūriu yra tokia, kuriai nebūtina savaiminė reprodukcija“, - pasakojo V. Mizaras.

Partnerystės ir santuokos skirtumai

Vilniaus universiteto teisininkas taip pat aptarė Teisingumo ministerijos pasiūlyta Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti bendrą vyro ir moters gyvenimą nesusituokus. Pats V. Mizaras sako, kad, jo nuomone, anksčiau ar vėliau valstybė turės parodyti pagarbą ir bendram tos pačios lyties asmenų šeiminiam gyvenimui.

Homoseksualų partnerystė yra apibrėžiama socialdemokratų Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės parengtame įstatymo projekte.

„Be abejo, tai priklauso nuo visuomenės brandumo, nuo politinės ideologijos ir valstybės požiūrio į skirtybes, bet tokia asmens universali teisė į šeimos gyvenimą neturi būti ribojama priklausomai nuo lyties“, - svarstė teisininkas. 

Aptardamas partnerystės ir santuokos skirtumus pagal Teisingumo ministerijos projektą, V. Mizaras nurodė, kad pagrindiniai skirtumai susiję su turtu, tėvystės prezumpcija bei pavardės keitimu moteriai. Tarkime, santuokoje įgyjama nuosavybė yra bendra ir skyrybų atveju dalijama per pusę, tuo tarpu gyvenant partnerystėje nuosavybė būtų valdoma bendrosios nuosavybės teise – nustatant vienam ir kitam priklausančias dalis. 

Santuokoje moteris ir vyras turi teisę į sutuoktinio pavardę, tuo tarpu partnerystėje tokia teisė numatyta nebūtų. Dar vienas skirtumas susijęs su gimusių vaikų tėvystės nustatymu. Pavyzdžiui, kai vaikas gimsta santuokoje, jis iškart registruojamas kaip tų asmenų vaikas, tuo tarpu tėvams gyvenant partnerystėje tokia galimybė būtų numatyta tik įregistravus partnerystę gyventojų registre, o neįregistravus – tėvystės faktas turi būti pripažįstamas.

Gyvenant partnerystėje taip pat nebūtų partnerių tarpusavio išlaikymo prievolės, nereguliuojami paveldėjimo klausimai. 

„Projekte ypač aktualus siūlymas taikyti šeimos turto institutą ir partneriams – šeimos turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa arba teisė (pavyzdžiui, nuomos teisė naudotis patalpa), taip pat teisė naudotis buities daiktais. Perleidžiant tokią patalpą kitiems asmenims, bus reikalingas kito partnerio sutikimas, o jei bus nepilnamečių vaikų, tai ir teismo leidimas. Šiandien tokia apsauga taikoma tik sutuoktiniams, pagal projektą bus siūloma taikyti ir partneriams“, - pasakojo teisininkas. 

Partnerystė padėtų surasti sukčiautojus 

Tačiau, V. Mizaro nuomone, Teisingumo ministerijos parengtame teisės akto projekte esama ir tam tikrų trūkumų. Vienas jų tas, kad jame nereguliuojami asmeninio pobūdžio įsipareigojimai tarp partnerių, pavyzdžiui, lojalumo, tarpusavio pagarbos. Taip pat nereguliuojami kai kurie turtiniai klausimai, pavyzdžiui, nėra partnerių tarpusavio išlaikymo prievolės. 

Teisininko teigimu, nėra visiškai aišku, kodėl partneriams numatomas tik bendrosios dalinės nuosavybės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės principas.

„Jeigu jau šiandien norime reguliuoti partnerystę, tai, mano supratimu, teisines pasekmes mes turėtume labiau artinti prie santuokos sukeliamų pasekmių, nei numatyti esminius skirtumus. Bet nesu naivus, matyt, Teisingumo ministerijos poziciją galima suprasti, pabrėžiant skirtumus tarp partnerystės ir santuokos, kadangi toks modelis bus labiau priimtinas vyraujančios politinės ideologijos požiūriu“, - svarstė V. Mizaras.

Vilniaus universiteto profesoriaus nuomone, sureguliavus partnerystę valstybė įgis galimybę gintis nuo piktnaudžiavimų, kai išsituokę asmenys, gyvenantys su su kitu partneriu ne santuokoje, prašo įvairios socialinės paramos.

„Paaiškėjus tokiam faktui valstybė galėtų turėti teisę gintis nuo be pagrindo įgytų lėšų ir jas susigrąžinti“, - teigė teisininkas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Metus stovykloje praleidusi irakietė turi žinią lietuviams: jūs to nenorite girdėti (6)

Prieš metus prasidėjusi migrantų krizė šiandien jau yra aprimusi, tačiau tūkstančiai įleistų...

Keliaujantys rusai pradėjo maskuotis ir apsimetinėti, kad jie nėra rusai (6)

Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų viešbučių, restoranų, parduotuvių...

Karas Ukrainoje. Per Rusijos smūgius Kyjivui žuvo žmogus, sužeisti dar 6 žmonės, tarp jų 7-erių mergaitė Rusija teigia smogusi raketų gamyklai Kyjive (1)

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įspėjimai, jog Rusiją įsiutins Ukrainai suteiktas...

Laukia stichinės kaitros savaitė: termometro stulpeliai kils virš 30 laipsnių

Šiandien, pirmadienį, kaip ir pastarosiomis dienomis, Lietuvos orus lems anticiklono vakarinė –...

Delfi Plius

Rusija savo kerštui jau pasirinko kitą valstybę: priemonės labai atpažįstamos (2)

Neseniai St. Peterburge vykęs ekonomikos forumas, kuriame dalyvavo ir pats Rusijos prezidentas...

Poilsiautojų šturmo Palangoje neatlaikė darbuotojai – per sausakimšą Basanavičiaus gatvę į pagalbą brovėsi medikų brigada

Neįprastai karštas ir saulėtas Joninių savaitgalis Palangoje tapo iššūkiu tiek poilsiautojams,...

Delfi PliusDailius Dargis

Prieš šio narkobarono galią Ispanijos teisėsauga kone bejėgė: kodėl neįgaliojo vėžimėlyje sėdinčio Bėgliko niekas neatgabena į Lietuvą?

Panašu, kad Ispanijoje prasižengusiems lietuviams galioja dvejopi standartai. Su svetur...

Lietuvos rinktinė iškovojo pasaulio trijulių čempionato sidabrą (1)

Antverpene, Belgijoje, finišavusiame pasaulio trijulių krepšinio čempionate Lietuvos vyrų...

Bendru vaizdu pasidžiaugęs Maksvytis – apie gautą kritiką, Brazdeikį ir dvi kėdes

Lietuvos krepšinio rinktinė antrą kartą per tą pačią savaitę Latvijos atstovams aikštėje...

Pernai vestuves atšokę Dalia Belickaitė ir Edvinas Šeškus laukia šeimos pagausėjimo (2)

TV laidų vedėja, nuomonės formuotoja Dalia Belickaitė ir krepšininkas Edvinas Šeškus laukia...