„LNK Žinių“ žurnalistė apsilankė Maišiagaloje, kur papasakojo apie sausą, nudžiūvusią liepą, ir paaiškino, kodėl medis nebežaliuoja.
„Dar pernai ši liepa žaliavo, žydėjo, viliojo bites, šiemet ji nerodė jokių ženklų. Kodėl? Nustatė atvažiavę specialistai“, – dėstė ji.
„Apžiūrėję medį specialistai rado kamiene išgręžtas skyles – centimetro skersmens skyles, ir jų čia ne viena. Specialistai mano, kad jos ir tapo medžio mirties nuosprendžiu.
Žmonės tai vadina paprastai – medžio nuodijimu, nes būna atvejų, kai į tas išgręžtas skyles pripilama nuodų. Kažkam medis tiesiog netinka, nukirsti jo negalima, taigi, imasi ir nuodija“, – komentavo žurnalistė.
Kiek ši liepa gyvuos, ar ji dar gyva, pasak jos, nežinoma.
Septyni sunaikinti medžiai
Tokių nunuodytų medžių Vilniaus rajono savivaldybėje, žurnalistės teigimu, yra ir daugiau. Tą patvirtino ir rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislavas Kondratovičius.
„Taip, mes pastebėjome šiais metais, pakankamai padidėjo tokių atvejų skaičius. Kur mes identifikavome ir buvome nuvažiavę, savivaldybės specialistai užfiksavo septynis tokius atvejus. Tai galiu sakyti, kad tai pakankamai daug“, – pažymėjo rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Jis svarstė, kad taip asmenys naikina gamtą.
„Tai yra vengimas, tarkim, leidimo gavimo arba, jeigu iš tikrųjų tas medis pavojingas, tai, greičiausiai, su kompensacija turėtų sumokėti tą visą atkūrimo vertę to medžio. Greičiausiai tai tikrai yra piktnaudžiavimas ir naikinimas gamtos“, – sakė V. Kondratovičius.
Bet gal sunku gauti leidimus medžio, kurio, pavyzdžiui, lapai trukdo, šalinimui?
„Kuo kaltas tas medis, kur jūs nufilmavote Maišiagaloje? Liepa augo valstybės žemėje, niekam netrukdo ir yra tikras miesto, miestelio medis. Galbūt kažkam buvo šešėlis, galbūt buvo lapų, bet medį galima nugenėti, kad tų lapų būtų mažiau. Viską galima sutvarkyti, o ne taip barbariškai paimti ir nužudyti medį“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Išduoda mažiau leidimų šalinimui
Jis nesiėmė teigti, kad leidimo pjauti tokį medį nebūtų įmanoma gauti – esą kiekvienas atvejis skirtingas, vieno šablono nėra.
„Mūsų specialistai nuvažiuotų ir įvertintų.
Aš labai džiaugiuosi mūsų specialistų darbu dėl to, kad yra ekologai, jiems rūpi gamta. Mes kada nuėjom nuo infrastruktūros, kai buvo pagrinde darbuotojai komisijoje, iki tų žmonių, kuriems rūpi kraštovaizdis, kuriems rūpi ekologija, tų leidimų, kuriuos išduoda savivaldybė, dvigubai sumažėjo, – pažymėjo V. Kondratovičius. – Matosi, kad jie vertina labai rimtai, labai žiūri, kaip tas medis, kaip jis įsipaišo į visą vietovės ekosistemą, ar jis iš tikrųjų yra pavojingas, tarkime, pastatams, kaip numato įstatymai.“
Už tyčinį medžio naikinimą asmeniui gresia bauda nuo 60 iki 600 eurų, įmonei – iki 900 eurų.
Visą „LNK vidurdienio žinių“ interviu su V. Kondratovičiumi galite rasti čia:
