Orai keičiasi nuolat – fiksuojami šilumos rekordai ir atšalimai. O tokie orai yra pavojingi Gedimino kalnui, praneša LNK žinios.
„Šiuo metu orai yra permainingi, kad kažką prognozuoti į priekį yra labai sunku. Turime situaciją, kad gruodžio mėnesį turėjome labai daug kritulių, labai daug sniego. Bet jis labai greitai nutirpo ir viskas susigėrė į kalną. Skaičiuojama, kad jau apie 80 centimetrų į šlaitus yra prisigėrę vandens.
Tačiau turime gerą naujieną, kad dabar yra šiek tiek šaltuko, tikimės ir matome, kad yra susiformavęs pašalas. Todėl tikimės, kad nuo tokių greitų kritulių jau yra šiokia tokia apsauga. Tikimės, kad išgyvensime be nuošliaužų“, – kalbėjo Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vaidas Petrokas.
Muziejaus atstovas priminė, jog praėjusiais metais buvo fiksuotos net dvi nuošliaužos.
„Kartu betvarkydami nuošliaužas, sutvarkėme šlaitų įtvirtinimą – uždėjome tinklą. Labai tikimės, kad tie laikinieji sutvirtinimai laikys. Ir kol kas matome, kad sistema, išdėliota per visą kalną, nerodo kažkokių didelių poslinkių.
Bet būna situaciją, kai sistema mus įspėja, galime reaguoti prevenciškai – sutvirtinti kalną tinklu. Bet būna, kaip praeitais metais, kai buvo toks didelis kritulių kiekis, kad nei sistema nesugebėjo į tai sureaguoti“, – kalbėjo V. Petrokas.
LNK žinioms jis sakė, kad kalne įmontuota 230 daviklių, kurie realiu laiku rodo kiekvieną poslinkį.
„Tuomet, analizuodami sistemos pateikiamus duomenis, einame žiūrėti fiziškai – turime geologą, kuris kiekvieną pirmadienį, penktadienį, o jeigu reikia – ir dažniau, apžiūri kalną fiziškai, tada vertiname situaciją, ar nereikia imtis kažkokių prevencinių priemonių“, – kalbėjo Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas V. Petrokas.
Jo teigimu, ne visada į susiklosčiusią situaciją galima sureaguoti.
„Bet būna situacijų, kai kritulių iškrenta didelis kiekis ir nieko negalime padaryti. Jautėme, kad tokių nuošliaužų bus į jos įvyko praėjusiais metais.
Tiesą sakant, tokia nuošliauža įvyko pernai vasario mėnesį, birželio mėnesį buvo netikėta, nes ten buvo tikrai didelis kritulių kiekis, kuris pridarė nuostolių visoje Lietuvoje“, – tikino Muziejaus atstovas V. Petrokas.
V. Petrokas LNK teigė, jog mažiausiai apsaugota kalno vieta – pietrytinis šlaitas.
„Pats ilgalaikis projektas yra skirtas pietrytinio šlaito sutvarkymui taip pat“, – kalbėjo jis.
LNK pašnekovas teigė, jog kalno tvarkymo procesas bus ilgas.
„Visą laiką bus einama per tas vietas, kur yra sudėtingiausia. Bet kadangi jau visi yra pastebėję, kad kalnas jau turi daug įdiegtų trumpalaikių priemonių, mes tikimės, kad jos laikys. Ir po truputį, kad tai nebūtų skausminga ir finansiškai, kalną būtų galima tvarkyti. Bet pirmiausia reikia pradėti nuo ilgalaikių priemonių“, – sakė jis.
V. Petrokas taip pat priminė, jog Nacionalinis muziejus turi teisminių ginčų su projektuotuoju, kuris turėjo suprojektuoti kalną išsamiai.
„Tas ilgalaikių priemonių projektavimas yra teisiniuose spąstuose. Ir labai tikimės, kad tai kuo greičiau išsispręs“, – LNK kalbėjo Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
