Po mažiau nei mėnesio Vilniaus „Litexpo“ rūmuose Vakarų lyderiai spręs dėl NATO ateities. Lieka nežinia dėl vieno iš svarbiausių klausimų – ar Vilniuje NATO išsirinks naują vadovą. Dabartinio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo kadencija baigėsi pernai rugsėjį, bet kadencija buvo pratęsta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dar nėra aišku, ar Vilniuje paaiškės naujasis NATO generalinis sekretorius.
„Labai sunku pasakyti, kaip vyks diskusija. Gali paskutinę dieną tas klausimas tiesiog atsidurti darbotvarkėje, o gali ir nusikelti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Favorite pakeisti J. Stoltenbergą vadinama Danijos premjerė Mette Frederiksen. Nepaisant to, kad pati siūlė neskubėti jos vadinti kandidate, leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais skelbia, kad M. Frederiksen kandidatūra Vilniuje sulauktų pasipriešinimo.
Esą Lenkija aiškiai pasakė, kad šiai kandidatūrai nepritars, o tarp dvejojančių įvardijamos Prancūzija ir Lietuva.
„Negaliu patvirtinti tų signalų nei apie lenkus, nei dėl to, kad mes svyruojame. Diskusijos apie tai nėra buvę. Kol kas kandidatai nėra išryškinti“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Bet kad NATO vadas pirmiausia suderinamas užkulisiuose, o tik tada pasiūlomas oficialiai, nebūtų naujiena.
„Kuomet rinkome generalinį sekretorių Andersą Rasmusseną, tai net NATO viršūnių susitikimo metu to sprendimo nebuvo, galiu kaip pavyzdį pasakyti“, – LNK žinioms yra pasakojęs ambasadorius ypatingiesiems pavedimams Linas Linkevičius.
Danijos kandidatas turėtų ir kitų trūkumų – yra šalių, manančių, kad NATO turi vadovauti politikas iš valstybės, kuri jau skiria gynybai 2 procentus BVP.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad, jo manymu, tai logiškas kriterijus.
Danija dabar skiria daugiau nei 1,5 procento BVP, 2 procentus žada pasiekti tik 2030-aisiais metais. Problema danei M. Frederiksen būtų ir per ilgas skandinavų dominavimas. Dabar NATO vadovauja norvegas J. Stoltenbergas, prieš tai jau vadovavo danas A. Rasmussenas, o vėl paskyrus danę skandinavai NATO vadovautų 2 dešimtmečius.
L. Linkevičius LNK žinioms sakė, jog būtų sudėtinga manyti, kad būsimas NATO vadovas būtų vėl iš Skandinavijos.
Anot užsienio spaudos lenkai į NATO vadus palaiko Estijos premjerę Kają Kallas.
„Nėra buvę iš viso, kad iš naujų narių, ne tik kalbant apie mūsų stojimo bangą, bet ir net apieLenkiją, Čekiją, Vengriją. Iš naujų narių niekada nebuvo“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Konservatoriai siūlė tarp kandidatų svarstyti ir premjerę I. Šimonytę. Prezidentūra skelbia, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda palaikytų I. Šimonytės kandidatūrą.
„Suprasti ir Rytų flango visas problemas, čia dažnai kalbama apie galimą kandidatą iš Rytų flango, mūsų premjerė irgi buvo minima tarp svarstytinų kandidatų“, – tikino užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Tiek I. Šimonytė, tiek ir K. Kallas labai griežtai vertina Rusiją. Neabejojama, kad tokios kandidatūros tiktų ne visoms NATO narėms dėl baimių, neva tai dar labiau įsiutins Rusiją.
Tarp kandidatų į NATO vadus taip pat minimas Nyderlandų premjeras Markas Rutte, britų gynybos ministras Benas Wallace'as. Bet ir britų kandidatui prognozuojami sunkumai.
„Galima daryti tokią prielaidą, kad galbūt britų atstovas gali būti nepriimtinas, pavyzdžiui, prancūzams“, – sakė M. Rutte.
Pastariesiems kandidatams gali sutrukdyti ir vyraujantis sutarimas, kad pirmą kartą NATO istorijoje turėtų vadovauti moteris. Neabejojama, kad dėl naujojo NATO vado esminis bus Vašingtono žodis.
Amerikiečiai ir toliau lieka Europos saugumo garantu. Skaičiuojama, kad ir šiemet amerikiečių išlaidos gynybai sudarys 2/3 visame NATO.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
