„Ką reikėtų žinoti – tai, kad iš esmės keičiasi mūsų požiūris į gynybą.
Tiek, kiek akcentuodavome savarankišką gynybą iš pradžių, po to sulaukus sąjungininkų pastiprinimo kolektyvine gynyba, tai tiek dabar mes pradedame planuotis kolektyvinę gynybą nuo pat pirmųjų etapų. Pirmas etapas, kaip žinia, visas krizės rutuliojimasis dar iki karinės situacijos“, – pirmadienį po VGT posėdžio Prezidentūroje surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė K. Budrys.
Patarėjo teigimu, dokumente nugulę principai ir strategija nėra viešintini. Tačiau, pasak jo, tai tiesiogiai siejasi su NATO viršūnių susitikime patvirtintais naujais regioninės gynybos planais bei ankstesniu VGT sprendimu kurti Lietuvos kariuomenės diviziją.
„NATO patvirtino naujos kartos regioninius gynybos planus, Valstybės gynimo taryba pritarė pėstininkų divizijos kūrimui sausumos pajėgose praeito Valstybės gynimo tarybos posėdžio metu. Dabar vyksta įgyvendinimo darbai. NATO perėjo į taktinių planų rengimo fazę. Mes turime lygiai taip pat atitinkamai ruoštis, kaip kartu su sąjungininkais būsime drauge nuo pirmosios minutės“, – aiškino jis.
„Visi šie dalykai ir atgulė į dokumentą, kuris ir pasakė, nuo ko ginsimės, su kuo drauge kariausime ir kokias užduotis turės būti pajėgios įvykdyti mūsų ginkluotosios pajėgos“, – akcentavo jis.
VGT nusprendė siūlyti steigti dar vieną karinį poligoną
Valstybės gynimo taryba (VGT) apsisprendė siūlyti Lietuvoje steigti dar vieną karinį poligoną, pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
„Kokio dydžio reikia mokymo teritorijų ir poligonų buvo paprašyta paskaičiuoti kariuomenės vado ir šiandieną tas skaičius buvo pristatytas. Išvada yra tokia, kad Lietuvoje mums reikia dar vieno poligono, kuriame galėtume atlikti brigados dydžio vieneto manevrą“, – pirmadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Budrys.
Todėl, anot jo, VGT buvo priimtas sprendimas Vyriausybei rekomenduoti atlikti poligono steigimo darbus.
„Šiandieną VGT parekomendavo Vyriausybei su tokio poligono steigimu susijusius darbus įgyvendinti“, – sakė jis.
K. Budrys akcentuoja, kad šiam poligonui būtų taikomi mažesni techninio saugumo reikalavimai, nes jis nebūtų skirtas šaudymui.
„Eina kalba apie karinio mokymo teritoriją, apie manevravimo batalioną, o ne šaudymą. Reiškiasi, kad visi techniniai saugumo ir kiti reikalavimai yra ženkliai mažesni ir dėl to galimybės tokią teritoriją Lietuvoje surasti yra didesnės“, – sakė jis.
ELTA primena, kad apie papildomo poligono poreikį kalbėjo ir NAGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis ragino Krašto apsaugos ministeriją (KAM) apsvarstyti galimybę kurti bendrą Lietuvos ir Lenkijos poligoną.
