Toks valdančiųjų nusiteikimas, socialdemokratės Rasos Budbergytės vertinimu, yra gėdingas. Valdančiųjų iniciatyva reformuoti mokesčių sistemą, jos matymu, patyrė fiasko, šis darbas esą liks ateities valdžioms.
Trečiadienį Seimo pirmininkės kabinete įvyko koalicijos tarybos posėdis, jo metu aptarta Seime svarstoma mokesčių reforma.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen po posėdžio paminėjo, jog liberalų mokesčių reformoje netenkina siūlomos GPM įstatymo pataisos ir individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai, o ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sakė, jog partija nepritaria ir siūlomam NT mokesčio dizainui.
Lingė: lauksime koalicijos partnerių siūlymų
Po posėdžio pranešta, jog dėl tam tikrų mokesčių reformos projektų bus diskutuojama tiek, kiek reikės. Ar omeny turėtos būtent GPM įstatymo ir NT mokesčio įstatymo pataisos?
Valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė atsakė, jog yra „panašiai“, bet, pasak jo, bus dedamos pastangos, kad ir šių projektų svarstymai judėtų į priekį.
Koalicijos partneriams, pasak politiko, bus duota laiko registruoti papildomų siūlymų pataisoms.
„Nėra sprendimo, kad [projektus] mes dedam apskritai į šalį <...>. GPM, kuris kelia daugiausiai diskusijų, yra pilnas įvairiausių pasiūlymų, kurie apima skirtingus dalykus: verslo liudijimai – vienas komponentas, individuali veikla – kitas komponentas, pajamų sumavimas – trečias, lengvatiniai klausimai taip pat yra sudedamoji dalis. Tai tam, kad mes nebuksuotume ir galėtume judėti, suprantame, kad koalicijos partneriai norėtų pasiūlyti daugiau, negu yra dabar priregistravę“, – Delfi komentavo M. Lingė.
Galbūt, anot jo, apie GPM pokyčius, kol bus pasiektas sutarimas, reikėtų diskutuoti atskirai, siauresniuose koalicijos formatuose.
„Paraleliai, manau, kad tikrai galima judėti į priekį su kitais paketo klausimais“, – teigė M. Lingė.
Eiti į sprendimų stadiją dėl GPM įstatymo komitete, jo įsitikinimu, dabar nėra tikslinga, nes „gali būti nesuvaldomas procesas, persvara komitete yra minimali ir vienas žmogus gali į vieną ar į kitą pusę kreipti“.
„To išsigryninimo, turbūt, reikia“, – sutiko komiteto pirmininkas.
Rudenį imsis NT mokesčio projekto
Jis neatmetė galimybės, kad bus taisomos ir NT mokesčio įstatymo pataisos.
„Sesijai prasidėjus, manau, imsimės nekilnojamo turto. Taip pat reikalingi bus, matyt, ir klausymai, ir su ekspertais pasikalbėti. Čia vėlgi, matom, yra nuomonių išsiskyrimas, bet, vėlgi, turime motyvų ginti ir tą pasiūlytą variantą“, – dėstė parlamentaras ir pridūrė manantis, jog, keičiant projektą, derėtų išlaikyti Vyriausybės pasiūlytus NT mokesčio rėmus.
M. Lingė tikino, jog mokesčių reforma ir jos projektai nėra sietini su 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetu ir nėra įsprausti į biudžeto rėmus. Tačiau, anot jo, jie susieti su įsipareigojimais Europos Komisijai ir RRF lėšomis.
„Mes suprantame, kad tai yra ir tam tikra įsipareigojimų dalis RRF pakete Komisijai, kuriuos mes esame gavę, ir tai yra veiksnys, kuris yra svarbus ne tik gauti numatytas lėšas, bet ir neneigiant pačių reformų poreikio, pertvarkos poreikio, mokestinės sistemos netolygumų išlyginimo <...>. Prabanga laikyti [projektus] stalčiuje, turi laiko limitus. Norint gauti kuo greičiau tuos pinigus, suprantam, kad ir sprendimai neturėtų būti labai jau užvilkinami“, – komentavo M. Lingė.
„Bendrai žiūrint, mes baigėm GPM įstatymo paketo klausymų stadiją, dar nesame pradėję svarstyti pasiūlymų ir norime sukurti erdvę įregistruoti dar pasiūlymų – koalicijos partneriai indikavo vakar, kad čia – ne pilnas jų siūlymų paketas, ką jie yra įregistravę, tai palaukiame ir tada žiūrime rėmuose, kur mes galime rasti sutarimą. Aš manau, kad paraleliai mes bandysime tartis ir konsultuotis tame procese, kad jis nestrigtų, o judėtume į priekį“, – pasakojo komiteto pirmininkas.
Kada, pavyzdžiui, NT mokesčio įstatymo pataisos, galėtų pasiekti Seimo plenarinių posėdžių salę, M. Lingė nesiėmė prognozuoti. Esą tai priklausys ir nuo palaikymo, kurio tikimasi ne tik valdančiųjų, bet ir opozicijos gretose.
„Aš manau, kad tos politinės jėgos, kurios turi savo merus ar savivaldybių daugumas, turi tam tikro intereso, kad jos tose savivaldybėse turėtų daugiau galimybių nuveikti ir vystyti projektus, kuriems reikalingi papildomi pinigai tai pačiai infrastruktūrai gerinti. Yra tikslas, kad tai taptų pajamų šaltiniu. Tai, kuo greičiau pavyktų susitarti, kuo greičiau apsispręsti, tuo greičiau, matyt, ir galėtų įsigalioti įstatymas ir pradėti veikti“, – kalbėjo M. Lingė.
Planuojama, jog, Seimui priėmus pataisas, surinktas NT mokestis atiteks savivaldybėms ir jų infrastruktūros gerinimui.
Budbergytė: valdantieji traukiasi
Opozicionierės socialdemokratės R. Budbergytės supratimu, valdančiųjų pareiškimai, jog diskusijos dėl tam tikrų mokestinių projektų tęsis tiek, kiek reikės, reiškia, jog reforma guldoma į stalčių.
„Mano supratimu, tai yra bandymas paguldyti visą pateiktą, garsiai nuskambėjusią, mokesčių pertvarką į stalčių. Po susitikimo koalicinėje taryboje valdančiojoje daugumoje yra suprasta, kad valdantieji nesurinks balsų Seime, nes, pirmiausia, reformos nepalaikys koalicijos partneriai, o ir opozicinės partijos per visą šį laiką po pateikimo labai aiškiai siunčia signalus, kad, jeigu nebus pasiekti kompromisai, kad jokio palaikymo nebus iš opozicinių frakcijų <...>. Jie guldo, manau, reformą į stalčių elegantiškai pasakydami, kad nebus spaudžiama, jog priėmimas įvyktų kuo greičiau, bet bus imituojamos diskusijos, o gali būti, kad net ir tų diskusijų nebus“, – vertino parlamentarė.
Tiesa, jos matymu, visgi, NT mokesčio įstatymo pataisas bus bandoma priimti siekiant gauti RRF lėšas.
„Dabar prioritetinis dėmesys bus NT mokesčio įstatymo projektui, nes nuo jo sėkmės, ar jis bus priimtas, kaip jis judės, priklauso RRF lėšų gavimas iš Europos Sąjungos. Tokia aiški taktika po vakarykščio posėdžio yra susidėliojusi“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Paguldžius mokesčių reformą į stalčių, Seimo narės įsitikinimu, labiausiai nukentės žmonės – esą prieinamumas prie viešųjų paslaugų ir jų kokybė nepagerės.
„Nuostolis tikrai yra, jei tie projektai bus paguldyti. Mes nepadidinsim savo biudžeto pajamų, o mums verkiant reikia padidinti biudžeto pajamas, jų surinkimą lyginant su augančiu mūsų BVP. Šiuo metu akivaizdu, kaip valdančiųjų konservatorių ir liberalų reformos yra sukamos trajektorija į viešųjų paslaugų privatizavimą“, – vertino opozicionierė.
„Nepadaryta mokesčių reforma yra bėda ir gėda valdantiesiems. Jie pavėlavo pateikti mokesčių pertvarką, kuri pagausintų mūsų biudžeto surinkimą, ir dėl to mes nukentėsime visi. Mes visi nenorime mokėti mokesčių, bet vis dėlto mokėti mokesčius reikia, jeigu nenori [už viešąsias paslaugas] mokėti iš savo kišenės“, – toliau dėstė R. Budbergytė.
Jos matymu, valdantieji, nesutelkdami pakankamai balsų, nuo mokesčių reformos „nusirašo“ ir ketina šį darbą palikti ateities valdžiai:
„Valdantieji šitoje vietoje gėdingai patyrė fiasko su savo mokestine pertvarka. Aš taip galvoju, nes jau tai, kas vakar atsitiko, rodo, kad jie traukiasi ir traukiasi suprasdami, kad palaikymo nėra.“
Šimonytė: dramos nematau
Finansų ministerija mokesčių reformą rengė trejus metus ir tai bene svarbiausias šios ministerijos darbas.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tikino nematanti dramos dėl to, jog diskusijos dėl mokesčių reformos dar užsitęs, o jų eigoje kažkurie projektai galimai pasikeis.
„Niekada nebūna ir nebuvo taip, kad su tuo, su kuo atėjo Vyriausybė, viskas 100 proc. būdavo priimama. Natūralu, kad ta diskusija yra nelengva, ir jeigu norima, kad būtų priimti įstatymai, kartais Vyriausybei tenka dėl kažkurių dalykų nusileisti. Bet, galbūt, ir kiti diskusijos dalyviai dėl kitų dalykų gali nusileisti.
Aš čia jokios dramos nematau ir man atrodo, čia labiau išorė linkusi sudramatinti ir ieškoti čia kažkokios labai didelės, pikantiškos raidos šiuo klausimu“, – trečiadienį Seime žurnalistams komentavo ministrė pirmininkė.
Pasak jos, svarbu, kad mokesčių reforma išliktų subalansuota ir jos kryptis nepasikeistų, o dėl pokyčių dizaino esą gali būti persitarta.
„Aš pritariu, kad negali būti tokios mokesčių reformos, kur visas lengvatas išsirenkam, nes jos yra faina, visiems patinka, visi labai nori. Dar labiau sumažinam gana nedidelį perskirstymą per biudžetą, o visa tai, kas yra į priešingą pusę, kadangi niekam nepatinka, tai mes visą šitą nubraukiam. Tokia mokesčių reforma tikrai, atsiprašau, yra nesubalansuota.
Bet ieškant jau konkrečių sprendimų dėl konkrečių projektų, manau, kad to dizaino pokyčių gali būti tokių, kad taip neatsitiktų. Kad Lietuva neėstų savo pajamų bazės sprendimais, kurie dar labiau mažina galimybes finansuoti viešąsias paslaugas“, – teigė I. Šimonytė.
Mokesčių reformą sudaro septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.
