Valdantieji jau svaidosi žaibais – penktadienį jie pareikalavo, kad prezidentė pateiktų savo žodžius pagrindžiančius įrodymus. Kas nutiks, jei tokių įrodymų nebus?
Politologas Lauras Bielinis konstatuoja, kad tylėti D. Grybauskaitė negali – esą jeigu prezidentė koalicijos ultimatumą nutars tiesiog ignoruoti, tai „jau bus diagnozė“.
Tuo tarpu valdantieji neatmeta apkaltos galimybės – apie ją puse lūpų kalba ir Rolando Pakso apkaltai vadovavęs socialdemokratas Julius Sabatauskas.
L. Bielinis: pasakiusi A, prezidentė turi pasakyti ir B
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis DELFI teigė, jog pareiškusi turinti žinių apie Kremliaus įtaką Darbo partijos vadovybei D. Grybauskaitė dabar privalo kaip nors šį pareiškimą pagrįsti. Juolab, kai to viešai reikalauja visa valdančioji dauguma.
„Prezidentė pasakė daugiau negu ją įpareigoja postas. Ir dabar ji turės pasiaiškinti ir įrodyti, kad ji nemelavo, neapgaudinėjo ir nešmeižė. Bet tai bus sudėtinga, nes ji turi pateikti labai aiškius „darbiečių“ bendradarbiavimo su kita valstybe įrodymus. Jeigu šito neįrodys, tada visi galėsime sakyti: „prezidentė meluoja“, - kalbėjo L. Bielinis.
Kaip tokia situacija rinkimų išvakarėse paveiktų D. Grybauskaitės reitingus, esą priklausytų jau nuo prezidentės oponentų gebėjimų.
„Viskas priklausytų nuo to, kaip ją kritikuotų, kaip jinai gintųsi. Ir tada tiktai situacija išryškėtų. O šiandien prezidentė sutelkė rinkiminį akcentą į save. Nekalbant apie „tiesos-melo“ problemą, toks jos kalbėjimas tikrai mobilizuoja tam tikrą rinkėjų dalį aplink ją“, - svarstė VDU profesorius.
Kiek pralaimėjimas šiame fronte pakenktų prezidentės populiarumui, esą pasakyti sunku. Tačiau tiesioginė D. Grybauskaitės tiesioginė oponentė šioje kovoje – Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. O pralaimėjimas jai, L. Bielinio nuomone, prezidentei būtų labai skaudus.
Jei įsibėgėjančio skandalo poveikio L. Bielinis nesiima prognozuoti, viena, anot jo, yra aišku. D. Grybauskaitė negali ignoruoti valdančiųjų reikalavimo pasiaiškinti dėl kaltinimų Darbo partijai.
„Jeigu jinai nereaguos, tada, manau, ir Seimas, ir visuomenė jos tiesiog nesupras. Šiuo atveju, manyčiau, būtų galima pasakyti, kad tai jau diagnozė. Jeigu jinai tylės. Na negali jinai tylėti. Jeigu pasakė pradžią – ir tokią kategorišką – ji turi tęsti, ji turi įrodyti, kad tai, ką jinai pasakė kategoriškai, yra paremta aiškiais argumentais, įrodymais, liudijimais ar dar kažkuo tai“, - pabrėžė L. Bielinis.
O jeigu D. Grybauskaitė turi kozirį rankovėje? Tarkim, „darbiečių“ ryšius su Maskva įrodančius duomenis? L. Bielinio teigimu, tai „darbiečiams“ būtų nokautuojantis smūgis.
„Jeigu būtų įrodyta, tuomet ko gero būtų toliau veikiama Darbo partijos kryptimi. Gana intensyviai. Čia, aš manyčiau, Darbo partijai grėstų labai skausmingos pasekmės“, - sakė politologas.
Apkalta? Su R. Paksu buvo lengviau
Vis dėlto kraštutiniu scenarijumi – apkalta D. Grybauskaitei – L. Bielinis labai abejoja. Esą tam tiesiog nepakanka balsų Seime.
„Pagrindinis apkaltos mechanizmas yra Seimo dauguma. Ir ne paprasta dauguma, o konstitucinė (ne mažiau 84 Seimo narių – DELFI). Konservatoriai, liberalai, greičiausiai dalis socialdemokratų, galbūt netgi kažkiek „tvarkiečių“ nepasirašytų tokiam dalykui. Taigi apkalta greičiausiai negresia. Bet skandalas jau yra“, - sakė L. Bielinis.
Pasak jo, jei D. Grybauskaitė savo teiginių neįrodys, politiška galima mėginti prezidentės pasisakymą apie Darbo partiją prilyginti Konstitucijos pažeidimui, tačiau „Seimas nėra toks vieningas kaip R. Pakso apkaltos metu“.
J. Sabatauskas: prieš kalbant reikia pamąstyti
Socialdemokratas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas bei vienas iš R. Pakso apkaltos vadovų J. Sabatauskas DELFI teigė, jog apkaltai reikia konkretaus faktoriaus: įrodymų, jog prezidentė nusižengė priesaikai arba Konstitucijai.
„Apkaltos procedūra yra aprašyta Seimo statute. Tam reikia ketvirtadalio Seimo narių iniciatyvos. Turi būti atitinkamai surašyti argumentai. Arba kaltinimai. Nes apkalta galima (…) kai yra abejonių dėl Konstitucijos pažeidimo arba priesaikos sulaužymo“, - aiškino J. Sabatauskas.
Paklaustas, ar prezidentės negebėjimas įrodyti savo žodžių apie Darbo partiją gali būti traktuojamas kaip nusižengimas priesaikai arba Konstitucijai, jis nuo griežtų vertinimų susilaikė.
„Reikėtų apie tai pagalvoti. Bet apskritai turiu pasakyti, kad valstybės politikas – ar tai būtų valstybės vadovas, ar kuris kitas – turėtų pamąstyti prieš pradėdamas kalbėti“, - reziumavo J. Sabatauskas.
DELFI primena, jog D. Grybauskaitė apie Darbo partijos ryšius su Kremliumi prabilo aiškindama, dėl ko L. Graužinienės nekviečia aptarti valstybės saugumo reikalų Ukrainos įvykių kontekste. „Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO apginamumo klausimai, Darbo partijos kandidatų ir ypač vadovų kviesti negalėsiu. Turime žinių, kad šios partijos vadovai gali būti įtakojami Kremliaus“, - pareiškė prezidentė.