L. Kasčiūnas ryte kalbėjo, jog tai yra akivaizdus signalas, kad yra „tempiamas laikas“.
„Aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų mūsų Seimo narių informuoti dėl Žvalgybos kontrolieriaus? Ar galėčiau sau leisti tai padaryti trumpai? Nes tai buvo darbotvarkėje, norėčiau, kad žinotumėte, kokia yra situacija. Tai žiūrėkite, mielieji, čia yra labai rimta. Jūs žinote, kad mes veto gavome paskutinę dieną po darbo valandų, be jokių pasiūlymų. Tai akivaizdžiai buvo signalas, kad kažkas bando tempti laiką“, – Seimo posėdžių salėje kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis kalbėjo, jog prezidentūros atstovams buvo pasiūlyta savo argumentus dėl veto išsakyti rytiniame posėdyje.
„Kaip matome, pristatymo nebus. Žmonės serga, bet ne tik vienas patarėjas yra, yra ir kitas, kuris neranda galimybių atvažiuoti į rytinį posėdį. Mes siūlėme nuotoliniu būdu, net ir iš mašinos tai padaryti. Bet nenori“, – tikino jis.
L. Kasčiūnas dar kartą pabrėžė, jog tai yra „tam tikri takiniai žaidimai“.
„Tai kalbu dabar tiems, kurie galvoja pritarti prezidento pozicijai. Tai yra didžiausia nepagarba Seimui. Mielieji, vis tiek turbūt pasiūlymas bus, kad klausimas bus įtrauktas į vakarinę posėdžio darbotvarkę ir eisime toliau šiandien. Nes noras, matyt, yra nukelti toliau, kad susirinktume tarpušvenčiu, ar kiti variantai. Čia yra tam tikri taktiniai žaidimai. Čia yra pagarbos Seimui klausimas. Tą įsivertinkite, mielieji“, – sakė konservatorių atstovas L. Kasčiūnas.
Posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen ragino situacijos nedramatizuoti.
„Susidarė tokia situacija, kad dėl veto klausimą siūlau perkelti į popietinį posėdį. Tada įvyks pateikimas, šį klausimą šiandien ir baigsime“, – sakė Seimo vadovė.
Opozicijoje dirbančios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis skubėjo L. Kasčiūną raminti.
„Kolegai Laurynui noriu pasakyti, kad pirma, žmonės tie serga. Antra, tai kiek turime informacijos, antrasis patarėjas yra išvykęs į Panevėžį su prezidentu. Tą reikėtų irgi suprasti“, – sakė S. Skvernelis.
Kartu politikas S. Skvernelis ragino neieškoti „piktų kėslų“.
Prezidento veto atmetė
Vakarinio posėdžio metu Seimas vis dėlto balsavo dėl prezidento veto atmetimo, nes į posėdį pristatyti šalies vadovo sprendimo atvyko G. Nausėdos patarėjas Darius Urbonas.
Už prezidento veto atmetimą balsavo 77, prieš 7, o susilaikė 10 Seimo narių. G. Nausėdos veto buvo atmestas.
„Padarėme tai, ką reikėjo padaryti prieš dešimtmetį“, – BNS sakė vienas iš projekto autorių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, žvalgybos sistemoje bus įsteigta labai svarbi institucija, „kuri taps savotiška ugniasiene tarp žvalgybos institucijų ir visuomenės bei padės veikti institucijoms nupolitintame lauke“.
Žvalgybos kontrolierių tarnyba turėtų pradėti dirbti kitų metų liepos 1 dieną.
„Kitas pusmetis bus skirtas kontrolierių paskyrimui ir tarnybos kūrimui“, – teigė L. Kasčiūnas.
Gali būti naudojami atskirų politikų
Delfi primena, jog prezidentas G. Nausėda trečiadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žvalgybos kontrolierių įstatymą ir su juo susijusius įstatymus, siūlydamas laikyti juos nepriimtais.
Seimo priimtu įstatymu nuo 2022 m. sausio 1 d. įsteigiamas naujas žvalgybos institucijų veiklos priežiūros subjektas – žvalgybos kontrolierių institucija.
Šalies vadovas pabrėžia, kad Seimas, steigdamas atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirų politikų interesus.
Prezidentas G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad šiuo metu žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje prižiūri Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga. Ypatingas Seimo kontrolierių statusas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Seimo priimtu įstatymu būtų apribojami Seimo kontrolierių įgaliojimai vertinant žmogaus teisių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje, būtų silpninamas Seimo kontrolierių Konstitucijoje nustatytas vaidmuo ginant žmogaus teises.
„Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – prezidentūros pranešime spaudai cituojamas prezidentas.
Pasak šalies vadovo, steigiant atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą siunčiama žinia apie nepasitikėjimą žvalgybos institucijomis ir žmogaus teisių apsaugą užtikrinančia Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo kontrolierių įstaiga turi autoritetą, tarptautinį pripažinimą, patirtį žmogaus teisių užtikrinimo srityje, todėl šis sprendimas neabejotinai daro žalą tiek žmogaus teisių užtikrinimui šalyje, tiek Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
„Lietuvos žmonės pasitiki žvalgybos institucijomis, kurios sunkiu ir pasiaukojančiu darbu sukūrė plačią tarptautinę partnerystę žvalgybos srityje, todėl itin skubotą siekį steigti naują nuo politinės įtakos neapsaugotą žvalgybos kontrolės instituciją vertinu kaip neatsakingą. Šiuo itin sudėtingu nacionalinio saugumo požiūriu metu kaip valstybės vadovas negalėjau priimti jokio kito sprendimo, tik vetuoti Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas atskirai pažymi, kad steigiant atskirą instituciją visiškai ignoruojamas racionalaus ir pagrįsto valstybės lėšų naudojimo principas, nes, užuot stiprinus jau egzistuojančius žmogaus teisių gynimo instrumentus, beatodairiškai siekiama kurti nuo politinės įtakos neapsaugotus kitus.
