Anksčiau žmonės svaiginimuisi naudojo klijus, pastebėjo gydytojas tokslikologas Robertas Badaras. Dabar, pasak jo, panašu, kad pereita prie kitokių medžiagų.
„Pati techninė problemos sprendimo kryptis yra ganėtinai nauja, bet medžiagos, kurios vartojamos kaip priemonė apsvaigimui pasiekti, tai ne. Anksčiau buvo klijai įvairūs, gal teko vyresniems žmonėms girdėti, bet buvo išnykę ilgam laikui. Dabar, panašu, vėl po truputį grįžta“, – „LNK Žinioms“ komentavo gydytojas.
Jis svarstė, kad informacija apie aerozolio naudojimą svaiginimuisi sklinda, jei jo naudojimas pagal tokią paskirtį plinta.
„Tai šiaip nėra kažkokia didelė problema Europoje, tai nėra labai paplitę, bet tokie sporadiniai židiniai turbūt atsiranda nuo kažkokio informacijos šaltinių, plinta bendraamžių tarpe. Tikėkimės, kad tuo ir apsiribos, kad nevirs masiniu reiškiniu. Pats svaiginimosi mechanizmas yra ganėtinai pavojingai“, – pastebėjo R. Badaras.
Sukelia haliucinacijas
Prie tokio svaiginimosi būdo, pasak jo, galima priprasti.
„Pirmieji literatūros šaltiniai aprašė suaugusių žmonių priklausomybes, profesines priklausomybes, kad tam tikrų sričių darbuotojai tapdavo priklausomi dėl tų medžiagų naudojimo darbe.
Skiedikliai, aromatiniai angliavandeniliai yra vis dėlto jaunimo, kartais net paauglių pasirinkimo psichoaktyvioji medžiaga. Kodėl? Galbūt dėl lengvesnio prieinamumo. Bet tokios buvo tradicijos dar tais laikais, kai jie buvo plačiai paplitę XX–XXI a. susikirtime, tai buvo rimta problema, po to nebuvo apie juos girdėti. Dabar kažkaip atsiranda vėl“, – komentavo gydytojas.
Kaip jaučiasi žmogus, kuris pabando svaigintis aerozoliu, pabando pauostyti klijų?
„Negaliu pasakyti, kaip tas žmogus jaučiasi, nes pats nevartojau, bet tikslas yra trumpalaikės haliucinacijos. Kartais jos užsitęsia ilgiau negu planavo vartotojas. Tas vienkartinis, trumpalaikis tikslas kartais turi per didelę kainą“, – teigė R. Badaras.
Vaikai, kurie svaiginasi aerozoliais, tai, pasak jo, gali atpažinti atkreipę dėmesį į kambario kvapą, taip pat – į vaiko elgesį: jis gali būti susijaudinęs, euforiškas ar prislopintas.
„Visas kambarys turi tokį gaivų gaiviklio kvapą. Žmogus, kuris vartoja, vis vien tos kvapiosios dalies įsisavina, lieka ir ant rūbo, ir ant odos. <...> Kitas dalykas, tos haliucinacijos nepraeina taip greitai, kaip norėtųsi. Kartais tas sutrikimas, sumišimas gali išlikti ilgesnį laiką“, – pasakojo pašnekovas.
