„Šimtaprocentinės garantijos nėra, bet turime dėti pastangas, kad taip neatsitiktų“, - antradienį Žinių radijui sakė V.Sarapinas.

Valdemaras Sarapinas
Tačiau kartu jis pabrėžė, kad Lietuva laikysis įsipareigojimo per dvejus metus šalyje priimti 1105 pabėgėlius. Komentuodamas informaciją, jog du praeitą savaitę Paryžiuje siautėję ginkluoti užpuolikai šiemet registravosi pabėgėliais Graikijoje, V.Sarapinas teigė, kad vienas pagrindinių
Islamo valstybės“ tikslų yra diskredituoti emigraciją iš jų teritorijų.

Visgi patarėjas nurodė, kad Europos Sąjungoje būtina užtikrinti didesnę išorės sienų kontrolę, taip pat reikalingos griežtesnės prieglobsčio suteikimo procedūros ir sąlygos.

Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius teigia, jog „kol kas pabėgėlių perkėlimo programa, tokia, kokia suplanuota, turėtų būti vykdoma“. Tačiau pabrėžė, jog vyks griežta į šalį atvykstančių pabėgėlių patikra.

„Tačiau noriu užtikrinti ir nuraminti, kad į Lietuvą perkeliami asmenys bus griežtai tikrinami ir įleidžiami tik tie, kurie neturės nė menkiausių neaiškumų savo gyvenimo istorijoje ar dokumentuose, į Lietuvą bus perkeliamos tik karo pabėgėlių statusą turinčios šeimos, ir bus vykdoma griežta perkeliamų asmenų patikra ir kontrolė. Kitų atvejų mes nepripažįstam ir joks kitas migrantas čia negalės atvykti ir apsigyvent“, - interviu LRT radijui antradienį sakė premjeras.

Po ginkluotų išpuolių Prancūzijoje taip pat reikia glaudžiau keistis žvalgybine informacija, sakė V.Sarapinas.

„Šitie įvykiai Paryžiuje parodė, kad labiau nei bet kada privaloma koordinuoti pastangas prieš terorizmą“, - teigė jis.

Patarėjo nuomone, išpuoliai Paryžiuje taip pat parodė, kad ekstremistų atakos tampa panašiomis į vykdytas pačioje XXIa. pradžioje - nuo pavienų asmenų vykdomų išpuolių grįžtama prie gerai organizuotų, gerai koordinuotų teroristinių aktų.

Tačiau V.Sarapinas pridūrė, kad per kovą su terorizmu negali būti pamirštas karas Ukrainoje, kur kovoja šalies pajėgos ir Rusijos remiami separatistai.

Patarėjas atkreipė dėmesį, kad tarp Vakarų bendruomenės ir Rusijos kovos su terorizmu klausimu jau atsiranda „dialogo apraiškų“, tačiau, jo teigimu, nereikia „ieškoti dialogo dėl dialogo“.
Rusija visada žaidžia savo žaidimus, savo interesus turi“, - sakė V.Sarapinas.

Vyriausybė siūlys įstatymą, leidžiantį rinkti informaciją apie visus atvykstančiuosius

Stiprinant saugumą šalyje Vyriausybė ketina dar šiemet pateikti įstatymą, leidžiantį rinkti informaciją, apie visus asmenis, atvykstančius į šalį oro transportu, teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

Anot Vyriausybės vadovo, šį sprendimą bus siūloma priimti nacionaliniu lygiu, nelaukiant, kol Europos Parlamentas priims savą sprendimą dėl atitinkamos direktyvos.

Algirdas Butkevičius
„Stiprinant saugumą ketiname priimti Transporto pagrindų įstatymą, techninė bazė tam jau yra parengta, tai leis rinkti informaciją apie visus asmenis, kurie atvyksta į Lietuvą. Panašų mechanizmą turi JAV. Lėktuvais į Lietuvą atvykstantys keleiviai būtų registruojami, o ši informacija būtų pateikiama specialiosioms tarnyboms“, - interviu LRT radijui antradienį sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, minėtas teisės aktas šiuo metu baigiamas derinti Teisingumo ministerijoje, po kelių savaičių turėtų būti pateiktas Vyriausybei, kuri gali jam pritarti dar šiemet. Kada įstatymas būtų svarstomas Seime, premjeras nedetalizavo.

„Kol šis klausimas nėra išspręstas Europos Parlamente, mes vis dėlto nutarėme šį teisės aktą priimti greičiau. Manome, kad šį teisės aktą mes galime priimti nacionaliniu lygiu nelaukiant kol EP priims direktyvą. Manau, kad tai neprieštarauja nacionaliniu lygių įvedant griežtesnę tvarką atvykstantiems žmonėms į mūsų valstybę ir užtikrinant mūsų piliečių saugumą“, - kalbėjo premjeras.

Po Vyriausybėje pirmadienį vykusio pasitarimo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis aiškino, kad Lietuva yra techniškai pasiruošusi jau nuo kitų metų pradėti labiau tikrinti oro transportu vykstančius asmenis tiek iš ar į trečiųjų, tiek iš Šengeno erdvės šalių.

„Kalbama apie vadinamąjį PNR (keleivio vardo įrašą). Tai yra asmens duomenų registravimas, kuris susijęs su oro transporto keleiviais. Klausimas, kuris buvo beviltiškai užstrigęs Europos Parlamente, kadangi nenori aukoti dalies savo teisių kai kurie europarlamentarai kalbant apie mūsų visuomenės saugumo interesą. Kalbama apie asmenis, kurie įsigyja bilietus skristi į Europos Sąjungos erdvę, išankstinį registravimą ir informacijos specialioms tarnyboms pateikimą. Dar daugiau - mes manome, kad toks pat mechanizmas turi veikti ir vidiniams skrydžiams“, - pirmadienį kalbėjo ministras.

Pasak jo, kol ES mastu sprendimo nėra, Lietuva, taikydama griežtesnę keleivių duomenų patikrą, vadovausis nacionaline teise.

Po praėjusios savaitės kruvinų teroro išpuolių Prancūzijoje Lietuvoje sustiprintos saugumo priemonės, terorizmo prevenciją koordinuoja Valstybės saugumo departamentas.

Per virtinę kruvinų teroro atakų praėjusį penktadienį Paryžiuje žuvo mažiausiai 129 žmonės, daugiau kaip 350 sužeista.