UR viceministras: ataka prieš DELFI aktualizuoja kibernetinės saugos klausimą

Užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius teigia, kad atakos prieš naujienų portalą DELFI aktualizuoja kibernetinio saugumo klausimą.

Jo teigimu, kovai su šia grėsme bus skiriamas didelis dėmesys Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, prieš šias grėsmes reikia labiau susitelkti ir kituose formatuose, tokiuose, kaip Estijoje veikiantis NATO Kibernetinio saugumo centras.

"Skaitmeninė darbotvarkė yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų. O vienas iš šios darbotvarkės elementų yra kibernetinio atsparumo Europos Sąjungos mastu stiprinimas. Tas pats galioja, beje, ir platesniame kontekste - euroatlantinės bendrijos kibernetinio atsparumo stiprinimas", - BNS ketvirtadienį sakė viceministras.

Diplomatas pažymi, kad Lietuva yra aktyvi centro Estijoje dalyvė, tačiau tokios atakos kaip prieš DELFI, be kita ko, verčia labiau susitelkti šalies mastu.

"Šis incidentas, be abejo, aktualizuoja tai mūsų visų darbotvarkėse ir verčia susitelkti mus pačius viduje - rengti tiek labai konkrečius priemonių planus, tiek žmones, specialistus, tiek atsako komandas, kaip mes reaguotume, jeigu mus ištiktų tokios atakos, kokios buvo ištikusios Estiją ne taip jau seniai. Tai nėra tik Estijos problema, tai gali ištikti kiekvieną šalį, ir kuo labiau ji nepasirengusi, natūralu, tuo didesnis šansas, kad ją ištiks tokia ataka", - dėstė V.Leškevičius.

Trečiadienį ir ketvirtadienį dėl kibernetinių atakų buvo apsunkintas portalo DELFI pasiekiamumas skaitytojams iš Lietuvos ir užsienio.

DELFI buvo atakuotas programišių po to, kai paskelbė, kaip Eurovizijos balsavime Lietuvoje organizuotai perkami balsai už Rusijos atstovę. Trečiadienį prieš kibernetinę ataką portalo redakciją pasiekė elektroninis laiškas rusų kalba, kuriame grasinama "radikaliais veiksmais", jei nebus pašalintas straipsnis apie perkamus balsus. Praėjus valandai nuo laiško gavimo portalas tapo nebeprieinamas. Atakos prieš DELFI tipas informacinų technologijų terminais įvardijamas kaip DDoS. Jos pobūdis yra toks, kad interneto svetainę vienu metu užplūsta daug į tinklą sujungtų kompiuterių, kurie nori prisijungti ir taip blokuoją kelią kitiems vartotojams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai gali būti neišvengta kibernetinių atakų, nes neskirta lėšų kibernetiniam saugumui užtikrinti kiaurą parą.

Anot jo, didelę reikšmę kibernetiniam saugumui turės nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) Lietuvoje.

"Išpuolių gali būti pačių įvairiausių. Reikia prisiminti, kaip pirmąją Ispanijos pirmininkavimo Bendrijai dieną programuotojai įsilaužė į oficialų pirmininkavimo tinklalapį. CERT-LT negali užtikrinti nuolatinės apsaugos nuo incidentų elektroninėje erdvėje, nes neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių dirbti visą parą. Situacijai ištaisyti reikėtų Vyriausybės skirtų kelių papildomų etatų", – teigė politikas.

Jis priminė, kad NSGK dar praėjusiais metais siūlė Vyriausybei atsižvelgti, jog incidentus elektroninėje erdvėje tiriantis CERT-LT neturi galimybės vykdyti nepertraukiamos veiklos 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. A.Paulausko tvirtinimu, problemą atsisakyta spręsti, nors tam tereikia keturių papildomų etatų.