Pasak ambasadoriaus, imamasi tų pačių metodų kaip ir Kryme: į Ukrainos teritoriją įvedami profesionalūs kariai ir samdiniai; samdomi vietiniai radikalai ir nusikaltėliai, kurie apsimeta „prorusiškomis pajėgomis“, ir visa tai mėginama pavaizduoti kaip suirutę, kylančią „iš apačios“. Tačiau tikroji situacija, tvirtina V. Žovtenka, yra visai ne tokia. Tai ne vidaus sukilimas, kaip gruodžio-vasario mėnesių Euromaidano įvykiai Kijeve, tai - išplitusi užsienio intervencija prieš Ukrainą.
Anot ambasadoriaus, yra nenuginčijamų įrodymų, kad įvestos specialiosios pajėgos: tai - ne ukrainiečiai, o profesionalūs rusų kariai, vykdantys karo veiksmus Ukrainos teritorijoje. Vieni veidai jau matyti Kryme, kiti - Gruzijoje 2008 metais. Visoje šalyje sulaikomi diversantai, turintys Rusijos pilietybę. Visa tai, kaip ir perimti radijo pranešimai, liudija, jog tai yra įsibrovėliai iš užsienio.
Ukraina su tuo kovoja. Ji negali leisti, kad Rusijos apginkluotos, apmokytos ir atsiųstos specialiosios pajėgos gąsdintų Ukrainos žmones. Rytų Ukrainos gyventojai baiminasi atvykėlių žaliomis uniformomis, kurie griauna jų kasdienį gyvenimą. Ukrainos valdžios tiesioginė pareiga yra apsaugoti savo žmones, o tai įgyvendinant pasitelkti pasaulio paramą. Rusija mano radusi patikimą būdą, kaip kariauti - neįvardinti daiktų jų tikraisiais vardais ir kategoriškai neigiant tiesą. Tačiau melas yra melas, o agresija yra agresija, - nepaisant to, kaip tai pavadintų Rusija ir jos propagandos mašina. Pasaulis privalo tai pamatyti, įrodymai yra akivaizdūs, teigia Ukrainos ambasadorius.
Balandžio 14 d. Rusija sušaukė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį ir „išreiškė susirūpinimą“ dėl situacijos (Ukrainoje - ELTA). Situacijos, kurią pati Rusija ir sukūrė. Keista, tačiau Rusija nesušaukė jokių Saugumo Tarybos posėdžių, kai tūkstančiai žūdavo Čečėnijoje. Tačiau šiuo metu jie „susirūpinę“. Na, o jei ji iš tikrųjų susirūpinusi, yra trys būdai išspręsti problemą. Pirma - liautis daryti tai, ką Rusija darė Ukrainoje pastaruosius porą mėnesių. Antra - tučtuojau ieškoti konflikto sprendimo. Trečia - laikytis tarptautinės teisės.
Derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, bendradarbiaujant JAV ir Europos Sąjungai, kurios vyko Ženevoje balandžio 17 d., leido pradėti situacijos sušvelninimo procesą. Svarbiausia, kad tarptautinė bendruomenė sugebėjo grąžinti Rusiją į civilizuotą tarptautinių santykių ir tarptautinės teisės kelią.
Balandžio 17 d. visos suinteresuotos pusės pasirašė „Ženevos pareiškimą“, Rusija - taip pat. Juo pasižada susilaikyti nuo smurto, grasinimų ir provokacijų. Sutarta, kad protestuotojams bus suteikta amnestija po to, kai jie nusiginkluos ir apleis užimtus valstybės pastatus. Tikimės, jog Rusija laikysis savo įsipareigojimų ir nutrauks diversantų ir žvalgybos pajėgų veiklą Ukrainoje, teigia Ukrainos ambasadorius V. Žovtenka.