Apie savo patirtį Ukrainoje žurnalistas V. Bruveris pasakojo LNK.
„Aš platų spektrą įvairiausių veiklų ir panoramų mačiau. Per Lenkiją vykau kartu su parama, vežama Ukrainos kariuomenei, prie kurios organizavimo irgi pats prisidėjau. Lankiausi vakarų Ukrainoje, sąlyginai taikiausiame, saugiausiame regione, nors tokių, aišku, iš principo Ukrainoje nėra, paskui centrinėje Ukrainoje, vienos ir Donbase kovojančių brigadų štabe. Finalinis mano taškas buvo Kyjivas bei jo priemesčiai – miestai palydovai: Irpinė, Buča, Hostomelis“, – sakė V. Bruveris.
Jis neslėpė, kad būtent apsilankymas ten sukrėtė labiausiai. Žurnalisto vertinimu, rusams nesvarbu, kad jų daromi karo nusikaltimai bus užfiksuoti ir tiriami.
„Akivaizdu, kad Rusijos diktatūra, jos vadovybė ir kol kas klusniai jos įsakymus vykdančios ginkluotosios pajėgos, specialiosios struktūros galvoja, kad vis dėlto masinis teroras, žudynės ir Ukrainos fizinis sunaikinimas bet kokia kaina yra svarbiau nei galimi padariniai ir jau dabar esanti žūtbūtinė akistata su Vakarų pasauliu“, – pastebėjo V. Bruveris.
Matosi, pasak jo, kad Kremliaus diktatūra priėmusi esminį sprendimą eiti iki galo.
„Prieš paaiškėjusius žudynių mastus Bučoje ir kituose Kyjivo priemiesčiuose buvo aišku, kad taip yra. Bijau, kad mes matysime dar žiauresnių, dar kruvinesnių vaizdų iš to paties Donbaso, kur jau vyksta nauja ir gali būti lemiama šio karo fazė“, – sakė apžvalgininkas.
Jis pasakojo, kad jam teko grįžti į Lenkiją kartu su pabėgėliais iš Krematorsko stoties subombardavimo išvakarėse.
„Šis subombardavimas labai aiškiai rodo – tai pirma kregždutė, rodanti, ko griebsis Rusija tame pačiame Donbase, kurį neva vaduos nuo „nacistų“, – teigė V. Bruveris.
Glaudžiai su ukrainiečių pajėgomis Donbaso regione bendraujantis žurnalistas pasakojo, kad jos ten yra stiprios bei nusiteikusios žūtbūtiniam mūšiui.
„Kito pasirinkimo jiems tiesiog nėra, čia yra visiško sunaikinimo karas: arba mes, arba jie, bet ukrainiečiai supranta, kad tai kainuos ir jiems didžiulius nuostolius. Gali būti, kad jie kai kuriuos mūšius pralaimės, kad Rusijos pajėgoms pavyks išstumti juos iš kai kurių teritorijų, galbūt užimti visas Donecko ir Luhansko sritis iki jų administracinių ribų, kas yra Rusijos programa minimum“, – sakė V. Bruveris.
Visgi, jo vertinimu, esminis dalykas yra ne tik su Vakarų pagalba stiprėjantys Ukrainos pajėgumai, tačiau ir pačios Rusijos pajėgumai, kurie nėra begaliniai. Tad, anot žurnalisto, gali būti, kad rusams visgi nepavyks apsupti Ukrainos karinės grupuotės Donbase, nes tam gali neužtekti jų pačių pajėgumų.
„Taigi ten mes greičiausiai regėsime ilgą, nuožmų pozicinį, manevrinį karą, kuris nuslopdamas ir vėl atgimdamas gali tęstis nežinia kiek. Jis bus kruvinas ir didelio masto“ , – konstatavo V. Bruveris.
Jo teigimu, ukrainiečių kariai patys pripažįsta, kad tikimybė, jog rusai gali naudoti masinio naikinimo ginklus, yra reali.
„Apie tai atvirai šnekėjo ir daugelis ukrainiečių, su kuriais man teko bendrauti savo vizito metu. Jie sakė, kad anksčiau tokią tikimybę jie laikė labiau teorine ir neįtikėtina, bet dabar jau nebe, nes diktatūra pati save yra įsivariusi į visišką kampą, jai reikia kažkokios tai pergalės. Galų gale, jai reikia tikro keršto šaliai, kuri išdrįso taip pasipriešinti ir priešinasi. Tai visko gali būti, mažos apimties branduolinis ginklas ar cheminis ginklas – viena iš tų priemonių, kurią sužvėrėjęs režimas gali griebtis, jei taip įklimps Donbase ir dar žiauriai nei buvo įklimpęs prie Kyjivo“, – pridūrė V. Bruveris.
Visą LNK pokalbį su apžvalgininku žiūrėkite čia:
