Rinkimai į EP vyks šių metų birželio 9 dieną. Lietuviai rinks vienuolika europarlamentarų. Iš dabartinių EP narių tikrai žinoma, kad būti perrinkta nebesieks anksčiau su su visuomeniniu rinkimų komitetu „Aušros Maldeikienės traukinys“ išrinkta Aušra Seibutytė (buvusi Maldeikienė), kuri, vėliau prisijungusi prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), paskelbė baigianti politinę karjerą.
Dalis kandidatų, pavyzdžiui, valstiečių atstovas Aurelijus Veryga arba Dainius Žalimas, keliamas Laisvės partijos, dalyvauja ir prezidento, ir EP rinkimuose.
Iš ryškesnių nacionalinės politikos veidų šį kartą rinkimuose į EP dalyvaus Seimo narys Eugenijus Gentvilas, kuris ves Liberalų sąjūdžio sąrašą, dabartinė TS-LKD frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, parlamento vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Vis tik labiausiai, matyt, visuomenei įsiminė socialdemokratų lyderė, dabartinė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, kurios sprendimo dėl prezidento rinkimų buvo laukta iki paskutinės akimirkos – jis buvo neigiamas, tad socdemų lyderė vėl sieks perrinkimo EP.
Rinkimų kampanijos reikėtų specialiai paieškoti
Apskritai EP rinkimai visų trejų Lietuvoje vykstančių rinkimų kontekste sulaukia mažiausiai dėmesio. Paklaustas apie juos, sociologas, visuomenės nuomonės ir tyrimų centro „Vilmors“ vadovas Vladas Gaidys net kiek sutriko.
„Tiesa pasakius, ypatingai negalvojau apie juos, apie prezidentus visi klausia. Pirma reakcija būtų, kad čia žmonės nelabai skiria, kokios ten yra funkcijos. Kaip yra reitingai rinkimams į Seimą, tai ir ten nebus atvirkščiai (pateks populiariausieji – aut. p.)“, – svarstė V. Gaidys.
Jis sutiko, kad iš trejų šiais metais vykstančių rinkimų, kova dėl vietos EP yra mažiausiai įdomi.
„Įdomiausi, žinoma, yra prezidento rinkimai, kur gali pažiūrėti kandidatui į akis. Ten kaip sportininkai – du žirgai bėga. Partijoms į akis nepažiūrėsi, bet vis tiek intriga yra. O čia yra kažkas labai toli. Tavo interesams atstovauja, bet jau čia reikia mėgėjui įsijausti į tą dalyką“, – kalbėjo V. Gaidys.
Pasak sociologo, kažkokios EP rinkimų kampanijos Lietuvoje reikėtų specialiai paieškoti.
„Paieškojus būtų galima rasti. Tie, kurie yra Europarlamente, aš manau, norėtų likti ir kitą kadenciją. Kol supranti, kaip veikia, turi praeiti penkeri metai. Blinkevičiūtė čia yra akivaizdus pavyzdys. Matosi, kad netraukia jos čia, kur dėl trintuko gali žurnalistai papjauti, o ten kalbi su prezidentais...“, – sakė V. Gaidys.
Žmonės nujaučia, kad išrinktųjų laukia gera alga
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas irgi pusiau juokais sakė, kad EP rinkimai domina tik tuos, kurie yra partijų sąrašuose.
„EP eilinio žmogaus gyvenimo nelabai lemia. Jis yra savotiškai bejėgis. Europos Komisija, kuri yra niekieno nerinkta, turi daugiau galių nei piliečių rinktas parlamentas“, – atkreipė dėmesį V. Dumbliauskas.
Politologas svarstė, kad rinkėjai instinktyviai jaučia, jog politikai ten gauna didelius pinigus.
„Maldeikienė gal prieš metus viešai parašė, kiek ji uždirba kaip EP narė su visais komandiruotpinigiais ir kitais priedais. Tai buvo apie 14-15 tūkst. eurų. Tai yra lietuviui, pavyzdžiui, man, protu nesuvokiami pinigai“, – sakė V. Dumbliauskas.
Kartu jis pastebėjo, kad partijos į EP daugiausiai siunčia politikos veteranus.
„Leonidą Donskį liberalai buvo išsiuntę, buvo garbė didžiuotis, kad nuo Lietuvos toks žmogus buvo. Bet yra ir kitokių EP narių, pavyzdžiui, Uspaskichas, tai jis man daro gėdą kaip Lietuvos piliečiui“, – pripažino V. Dumbliauskas.
Ne visais atvejais gerai partijoms
Politologas svarstė, kad ne visais atvejais partijoms gerai, kai jų stiprūs politikai pripranta prie šiltos vietos Briuselyje.
„Tarkime, Blinkevičiūtė. Aš nemanau, kad ji persidirba EP. Akivaizdžiai matosi, kad Blinkevičiūtė nori Briuselyje likti, nenori ji nei prezidente, nei ministre pirmininke būti. Tai yra socialdemokratų tragedija. Dabar ji gali šitai partijai pakenkti. Kas čia per lyderė, kuri mauna į krūmus?“, – piktinosi V. Dumbliauskas.
Paklaustas, pagal ką rinkėjai sprendžia už ką balsuoti EP rinkimuose, politologas įvardijo ne itin racionalius rinkėjų kriterijus.
„Sunku pasakyti. Dažniausiai žiūri į fotogeniškumą kandidato, į savo santykį su juo – patinka ar nepatinka“, – sakė V. Dumbliauskas.
Tačiau, anot politologo, svarbu, kad iš vienuolikos išrinktųjų būtų bent septyni ar aštuoni aktyvūs.
„Europos laukia sukrėtimai. Mūsų akyse griūna pasaulis. Dabar tai kaip krepšinis be taisyklių“, – sudėtingą situaciją, kurioje ir būsimo EP nariams reikės ieškoti sprendimų, apibūdino V. Dumbliauskas.
Partijoms tiesiog svarbu garbingai pasirodyti
Politologas, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius taip pat nepastebėjo kokios nors idėjų kovos rinkimų į EP kontekste.
„Akivaizdu, kad daugeliui partijų ne per labiausiai rūpi EP rinkimai. Jos tiesiog sprendžia savo klausimus. Kas dalyvauja prezidento rinkimuose, į juos ir daugiau investuoja, net ir žinodami, kad jų kandidatai nepasirodys gerai. Bet prezidento rinkimai, lyginant su EP rinkimais, prieš Seimo rinkimus daugiau matomumo duoda“, – sakė M. Baltrukevičius.
Politologas atkreipė dėmesį, kad šį kartą EP rinkimai nesutampa su prezidento rinkimais, tad ir rinkėjų aktyvumas juose bus mažas.
„Partijoms tiesiog svarbu garbingai pasirodyti juose“, – konstatavo M. Baltrukevičius.
Keistesnis – Verygos atvejis
Apžvelgiant bendrą situaciją, politologui labiau įsiminė Laisvės partijos pastangos pristatyti savo programą.
„Ji yra viena iš tų, kuri aktyvumo daugiau rodo. Aišku, jų atveju, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad D. Žalimas yra ir vedlys EP rinkimuose, ir kandidatas į prezidentas, tas uždeda papildomo svorio“, – komentavo M. Baltrukevičius.
Politologas neatmetė, kad gali pasitaikyti atvejų, kai net ir išrinkti politikai atsisakytų europarlamentaro mandato.
„Niekas nedraudžia ką tik išrinktiems europarlamentarams arba iš karto atsisakyti mandatų, arba padirbėti kelis mėnesius iki Seimo rinkimų. Man A. Verygos atvejis atrodo savotiškas, nes akivaizdu, kad R. Karbauskis šiuo metu neturi žmonių, kuriuos galėtų siųsti į kovą Seimo rinkimuose kaip sąrašo lyderius. A. Veryga yra vienintelis toks. Matome, kad į jį daug investuojama. Nebent pats R. Karbauskis persigalvotų ir nuspręstų, jog nori būti numeris vienas“, – svarstė M. Baltrukevičius.
Primindamas EP rinkimų istoriją Lietuvoje, politologas pastebėjo, kad šie rinkimai tampa galimybe politikos veteranams persikelti kitur, kur darbas yra ramesnis, atlyginimas yra geras.
„Vieni gal iš tikro į tai žiūri kaip į išankstinę pensiją, o kiti yra gana veiklūs. (…) Kiekvienas EP narys čia jau yra atskira istorija: turime ir aktyvesnių, ir pasyvesnių“, – pridūrė M. Baltrukevičius.
Portalas Delfi, kartu su įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis iš visų ES šalių, dalyvauja projekte „Voices of Europe“ (Voxeurop.eu), kurio tikslas – turėti unikalią visų 27 ES valstybių narių apžvalgą, įvertinti, ar yra bendrumų bei tendencijų. Taip pat – paaiškinti ne vietinei auditorijai, kokie yra Europos Parlamento rinkimų kampanijos šalyje bruožai bei visuomenės nuotaikos. Šis tekstas yra minėtos iniciatyvos dalis.
