„Meistriškas žaidimas“: užsienio politika, pagrįsta labai aiškiais interesais

Seimo Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis, kalbėdamas apie R. T. Erdogano vykdomą politiką, akcentavo, kad ji pagrįsta nacionaliniais interesais taip, kaip prezidentas įsivaizduoja Turkijos nacionalinius interesus.

„Jis bando statyti tai, ką galima laikyti Didžiąja Turkija, jos įtaką Centrinėje Azijoje, nes ten daug genčių, kurios kalba tiurkiškai. Jis bando statyti tą senąją Turkiją, Turkijos imperiją kaip jis ją įsivaizduoja. Tam jis ieško balansavimo tarp Europos, tarp Rusijos, tarp JAV ir siekia savo nacionalinių interesų, patinka mums tai ar ne“, – konstatavo politikas.

Jo kolega Seime, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis laikėsi nuomonės, jog, kad ir ką kalbėtume apie demokratijos trūkumus Turkijoje, tai yra rytietiškos daugiapolės diplomatijos pavyzdys, kai valstybė, išnaudojanti savo privalumus, augina tarptautinius įtakos raumenis.

„Aš galėčiau žavėtis, kaip Turkija gina savo interesus ir daro tai, kas jai atrodo teisinga“, – pastebėjo pašnekovas.

Vertinant iš Vakarų pozicijos, pasak M. Maldeikio, R. T. Erdoganas labiau kenkia vakarietiškoms vertybėms.

„Mes matome Turkiją, atsitraukiančią nuo savo pasaulietiškos valstybės įsipareigojimų, tapimo dar viena Europos šalimi, kaip buvo įsivaizduojama, – kad po truputį ši šalis virs europietizuota, su žmogaus teisėmis Europos šalis. Turkija nuo to smarkiai atsitraukia. Pagal Erdogano poziciją, Turkija vėl tampa tokia religine Turkija ir tai nėra Vakarų interesas“, – sakė parlamentaras.

Jis paaiškino, kad Vakarai supranta Turkijos, kaip strateginės partnerės svarbą, o pati Turkija aiškiai žino turinti rimtus svertus NATO.

Recepas Tayyipas Erdoganas

„Tą ji išnaudoja. Ji žino, kad Turkijos negalima pastumti, nes jos geografinė padėtis yra strateginė. Negalima neatsižvelgti į jos interesus ir tai Turkija pilnai išnaudoja“, – teigė M. Maldeikis.

A. Ažubalis atkreipė dėmesį, kad Turkija turi bendrą sieną su Iranu, o netoli yra ir Kaukazas.

„Turkija pastūmė Rusiją ir šį visą regioną iš tokio tradicinio Rusijos kultivuojamo artimo užsienio regiono visai į kitą pusę – pastūmė Rusiją iš Kaukazo. Visa tai rodo vieną dalyką, – kad Turkija augina įtaką ir karinę galią“, – konstatavo Seimo narys, kalbėdamas apie šalies karinę pramonę.

Be to, pasak jo, Turkija laviruoja tarp Rusijos, Ukrainos ir Vakarų, dėl ko dalis žmonių linkę R. T. Erdoganą smerkti, tačiau, kaip akcentavo A. Ažubalis, reikėtų žinoti, jog Turkija turi ir savų problemų, kurias turi spręsti būtent pasitelkdama savo diplomatiją.

„Laviruodamas tarp Ukrainos ir Rusijos, jis kartu, sakyčiau, gavo tam tikrą Rusijos leidimą arba netgi nebylų pritarimų veiksmų laisvei Sirijoje, užtikrinant savo saugumą, kaip jie jį supranta, interesus. Čia yra meistriškas žaidimas“, – sakė buvęs užsienio reikalų ministras.

Europos Komisija prieš kelias savaites pareiškė, kad Turkija nedaro pažangos siekdama tikslo įstoti į Europos Sąjungą, ir nurodė „rimtus Turkijos demokratinių institucijų veikimo trūkumus“.

„Erdogano mąstymo tipas yra visiškai autokratinis, tik klausimas, kiek jis tai Turkijoje gali realizuoti, kur yra gana stipri opozicija. (…) Turkija turi pakankamas institucijas dar netapti vieno žmogaus personaliniu autokratiniu modeliu. Erdoganas tą svajoja padaryti, jam to nepavyksta, tačiau jis tikrai netampa Rusijos sąjungininku, nes Rusijos ir Erdogano interesai yra visiškai priešingi“, – paaiškino M. Maldeikis.

Jis priminė, kad istoriškai Turkija ir Rusija turėjo labai daug karų, šios šalys, pasak politiko, turi ir visiškai skirtingus interesus Centrinėje Azijoje.

„Įsivaizduokime, kas galėtų būti, jei Turkija būtų stojusi Kremliaus pusėn? Tada mes jau pasakytume. Šiuo atveju aš manau, kad bandymas sėdėti ant kelių kėdžių padeda ir Jungtinėms Tautoms, ir pačiai Ukrainai, ir toms valstybėms, kurios didele dalimi priklausė bei priklauso nuo Ukrainos grūdų eksporto“, – pastebėjo A. Ažubalis.

Krentantys Erdogano reitingai: ką tai reiškia Vakarams?

Kitąmet Turkijai – itin svarbūs metai: vyks ne tik parlamento, bet ir prezidento rinkimai. Apklausos šalyje rodo šiek tiek kritusį R. T. Erdogano populiarumą ir kad jį reitinguose lemia ne vienas galimas opozicijos kandidatas.

„Turkija gali grįžti į demokratizacijos kelią, jei laimėtų opozicija ir atsirastų dar didesnis skirtingų partijų balansas šalyje, ir mes matytume truputį kitokį žaidimo lauką. Didžioji problema, tiesą pasakius, kad Erdogano populiarumas krenta ne tiek dėl jo politikos, kuri gana priešiška Vakarams, bet visų pirma dėl infliacijos. Žmonės nepatenkinti, jie mato, kad jo ekonominis siūlomas modelis tiesiog neveikia“, – komentavo M. Maldeikis.

Recepas Tayyipas Erdoganas, Vladimiras Putinas

Panašiai kalbėjo ir A. Ažubalis, kuris taip pat sakė, jog Turkijos prezidento reitingai krenta būtent dėl ekonominių priežasčių. Tačiau, anot jo, vienu metu R. T. Erdogano reitingai buvo vėl pakilę.

„Vienu metu kritęs, tačiau, kai Erdoganas gegužę griežtai pasisakė prieš Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO, tai, man atrodo, jo reitingas tada buvo pakilęs 7-8 procentais. Viskas dėl to, kad yra kurdai“, – paaiškino pašnekovas.

Kaip pažymėjo M. Maldeikis, balsuoja prieš R. T. Erdoganą dėl ekonominių bėdų, tačiau nebalsuoja prieš jo siūlomą tarptautinės ekspansijos ir požiūrio į ES klausimą.

„Jie yra pakankamai nusivylę Europa, ES ir jie turi savo įsivaizdavimą, kad jie yra Osmanų imperijos pasekėjai, kad jie turi istoriją ir kad jie reikšmingi. Tai Erdoganas, per tai žaisdamas, surenka balsų“, – pastebėjo parlamentaras.

M. Maldeikio manymu, kol kas sunku pasakyti, kuo baigsis rinkimai Turkijoje, nes situacija yra labai dinamiška.

„Dar prieš maždaug pusę metų buvo panašu, kad Erdoganui nelabai daug šansų išlikti valdžioje, dabar tendencijos tvarkosi, po truputį jis pradeda „atžaisti“ kai kuriuos punktus. Manau, kad kova bus labai artima, bet Vakarų interesų pozicija yra, kad šalyje stiprėtų opozicija, o mes matytume kuo įvairesnes pozicijas šalyje. Tai suteiktų viltį, kad Turkija nenueis ten, kur ji gali nueiti“, – sakė pašnekovas.

A. Ažubalis taip pat pažymėjo, kad Vakarai neturėtų kategoriškai džiaugtis kritusiais Turkijos dabartinio prezidento reitingais.

„Turkija kategoriškai ir griežtai nepripažįsta Ukrainos teritorijų okupavimo, pirmiausia – Krymo. Turkija tiekia bepiločius ir pradėjo tai daryti pirmosiomis karo dienomis. Prisiminkime Turkijos vaidmenį dėl to pačio grūdų koridoriaus. (…)

Tokioje situacijoje Erdoganas savo veiksmais užsienio politikoje yra naudingas užsienio pasauliui, Vakarų demokratijoms, nes šiaip ar taip laikyti Bosforo sąsiaurį, būti čia galinga NATO jėga, yra sunkiai pasveriami pliusai“, – teigė buvęs ministras.

Jis pripažino, kad R. T. Erdoganas sau kartais leidžia stiprią retoriką Vakarų atžvilgiu, tačiau jo veiksmai, anot A. Ažubalio, liudija, kad jis yra „šioje barikadų pusėje.“

„O ką reiškia Vokietijos kanclerio Scholzo vizitas šiuo metu į Kiniją? Čia jums ir atsakymas. Tai pastebi ir mūsų oponentai Rytuose, kai kaltina Vakarus dviveidyste“, – pridūrė A. Ažubalis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)