aA
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei parlamentinių partijų atstovų baigiamas rengti susitarimas dėl švietimo neatlaiko kritikos, jame trūksta valstybės vizijos ir jo negalima vadinti nacionaliniu, teigia trys švietimo sektoriaus profesinės sąjungos.
Trys švietimo profsąjungos kritikuoja rengiamą susitarimą dėl švietimo
© Ignas Rusilas

Antradienį išplatintame pareiškime trijų profsąjungų lyderiai tvirtina, kad „paskubomis parengtas abstrakčių tezių juodraštis, pavadintas nacionaliniu susitarimu, neatlaiko elementarios kritikos“.

„Dabartiniame dokumente, kurį ruošiamasi pasirašyti, neaiški valstybės švietimo vizija, finansavimo politika, reali veiklų apimtis, neaiškūs vykdytojai, pasiektas rezultatas ir jo nauda švietimo sistemai bei visuomenei“, – rašoma jame.

Pareiškimo autorių teigimu, politikai susitarimą rengia už uždarų durų, švietimo bendruomenė ir visuomenė procese nedalyvauja.

Tokį pareiškimą antradienį išplatino Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS).

„Nacionaliniu skambiai vadinamas susitarimas rengtas nesikonsultuojant su visuomene, o tik su pavieniais jos atstovais. Todėl laikytinas ne nacionaliniu susitarimu, o politiniu švietimo pasidalijimo planu, kuris veikiau atspindi kai kurių pavienių interesų grupių poreikius ir naudas nei realią naudą švietimo bendruomenei ar visai visuomenei“, – sako LAMPSS pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.

LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko teigimu, nacionaliniu susitarimas bus laikomas tik tada, kai jis bus pasirašytas po ilgalaikių diskusijų su visuomene ir švietimo bendruomene, suteikus joms teisę dar iki pasirašant pareikšti pastabas, įvertinti susitarimo turinį.

Pasak profsąjungų lyderių, susitarimas dėl švietimo ateities turės prasmę tik tada, kai partijos aiškiai įsipareigos dėl nuoseklaus ir ženklaus švietimo, mokslo finansavimo didinimo.

„Deramas švietimo ir mokslo finansavimo augimo užtikrinimas yra vienintelis dalykas, kuris suteiktų prasmę susitarimui“, – tvirtina LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Skambūs politikų lozungai situacijos švietime negerina ir jų pasirašymas niekaip nesusijęs su jų įgyvendinimu švietime, nes politikai tam neturi jokių galių ar įtakos. Jau dabar matome kaip Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bando spręsti švietimo problemas perdėliodami švietimo finansavimą iš vienos eilutės į kitą. Tai yra švietimo problemų sprendimo maskavimas ir darbo imitavimas“, – pareiškė jis.

Partijos iki rugsėjo planuoja suderinti nacionalinį susitarimą dėl švietimo ir rugsėjį jį pasirašyti.

Susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.

Dokumente kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.

Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“, pavyzdžiui, dėl vienam mokiniui ir studentui tenkančių lėšų didinimo. Tai pat numatoma, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.

Susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.2000

Top naujienos

Naujausi reitingai ekspertų nestebina: apie antrą šansą valdantiesiems galvoti nereikėtų (9)

Mažėja žmonių, kurie mano, kad Ingrida Šimonytė geriausiai tinka užimti ministrės...

Įsigalioja dar vienos sankcijos Rusijai: didesni pokyčiai lauks gruodį, gali turėti įtakos ir karo baigčiai

Nuo trečiadienio – jokios rusiškos anglies Europoje, – įsigalioja naujos sankcijos , kurios...

Karas Ukrainoje. Dar vienas pavojaus signalas – virš Zaporožės AE numuštos dvi rusų raketos

Virš Zaporožės regiono Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dvi priešo raketas. Tai...

Iš Pekino – nauji nurodymai Lietuvai: politikus ragina nevykti į Taivaną (3)

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua sako, kad bet koks Lietuvos ar kitų...

Matematikos korepetitoriai išgyvena neregėtą aukso amžių: prašo vis solidesnių sumų, o jas tėvai sumoka nė nemirktelėję

Vertindami šių metų matematikos egzaminų rezultatus, ekspertai juos pusiau juokais pavadino...

„TikTok'e“ apie santykius kalbantis Dovydas Laukys sulaukė žmonos reakcijos: Monikai Marijai mano bajeriai nejuokingi

Pastebėjęs, kad daugybė žmonių turi įvairių neatsakytų klausimų, susijusių su santykiais,...

Delfi PliusVytautė Merkytė

Lietuviai išdrįso pasidalinti savo vaikystės nuoskaudomis: psichologė įvardijo, kaip tėvai net neįtardami traumuoja vaikus

Kartais tėvai net vedami gerų norų gali padaryti tam tikrų auklėjimo klaidų, kurios gali...

Verslas PliusLukas Miknevičius

Ką reikia žinoti, kad atliekų pristatymas į aikštelę netaptų galvos skausmu ir netikėtomis išlaidomis

Kone kiekvieną dieną į didelių gabaritų atliekų aikšteles atvyksta gyventojai, bandantys...

Nuo šiandien – malonūs orų pokyčiai: kasdien bus vis karščiau (2)

Šiandien, trečiadienį, mūsų regione stiprės anticiklonas. Šalyje vyraus nepastoviai debesuoti...

NASA marsaeigis „Perseverance“ Raudonojoje planetoje aptiko neatpažintą objektą: čia jo neturėtų būti – kas tai?

NASA marsaeigis „ Perseverance “ aptiko dar vieną netikėtą objektą, kurio Marse įprastai...