Nėra reikalo kelti dramos
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis kalba, kad veikti turime greitai ir sprendimus priimti kuo sparčiau, esą Rusija kyla, mobilizuojasi ir situacija keičiasi ne mūsų naudai. Vis dėlto, dalis valdančiųjų, o net ir pats prezidentas Gitanas Nausėda, yra linkę šį triukšmą malšinti, teigdami, kad realios grėsmės šaliai šiuo metu nėra.
Pasak Seimo nario Gintauto Palucko, galima manyti, kad tam tikrą nerimą kelia tiesiog bendri politiniai procesai.
„Tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje artėja rinkimai, visuomenių nuomonių kaita. Tarptautinės apklausos rodo, kad žmonės pavargsta nuo karo, nuo tos įtampos, tai, atitinkamai, mažėja palaikymas įvairioms paramos programoms. Tos nuomonės stipriai išsiskiria, poliarizuojasi, tad šalių politiniai lyderiai nevengia ir tokių pareiškimų, kurie nėra naudingi mūsų regionui ir Ukrainai. Tokių momentų yra, bet jie buvo aiškūs ir anksčiau. Tie balsai skambėjo ir anksčiau, todėl čia kažkokios papildomos dramos aš tikrai nematau reikalo kelti“, – teigė jis.
Anot G. Palucko, G. Landsbergis savo aštriais pasisakymais nepasakė nieko naujo.
„Apie tai diskutuojama pastaruosius metus, kad įvairios paramos ir palaikymo formos, finansavimo, karinės pagalbos instrumentai buksuoja. Yra iššūkių, yra problemų, tad tai, ką pasakė G. Landsbergis, nieko nėra naujo. Jis tiesiog atsuko, liaudiškai tariant, daugiau garso, pridėjo daugiau dramos, tam, kad tai skambėtų kažkaip garsiau ir čia jau, manau, yra susiję su artėjančiais rinkimais“, – įžvalgomis dalijosi socialdemokratas.
Diskusijos realių rezultatų šiemet neatneš
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, šiuo metu situacija Lietuvos pasienyje išlieka stabili, o Lietuva, jo manymu, parodė pavyzdį ir kitoms regiono valstybėms.
„Viskas gerai, tikrai neblogai laikomės“, – teigė jis.
Vis dėlto, vis dažniau diskutuojama apie gynybos politikos pokyčius, o štai „Vardan Lietuvos“ partijos vadovas Saulius Skvernelis siūlo dėl visuotinės gynybos ir investicijų į gynybą didinimo atsiklausti žmonių referendume, ir išgirsti, kiek žmonės nori investuoti į gynybą bei ar pritaria visuotinei gynybos idėjai.
L. Kasčiūnas atskleidė, kaip jis pats žiūri į tokias išsakytas idėjas.
„Pradėkime nuo to, kaip čia viskas turėtų dėliotis. Tiesą sakant, kai kalbame apie papildomą gynybos finansavimą, mes turime suprasti, ko mes siekiame. Pirmiausia, ateinantiems metams mes dabar turime 2,75 proc. BVP. Iš jų dalis yra laikino solidarumo mokesčio, bet, bet kokiu atveju, tai yra biudžetas, kuris yra istoriškai didžiausias, padvigubėjęs per 2 metus ir tai leidžia tęsti, ir užbaiginėti mums labai svarbius projektus. Tačiau, jeigu mes, pavyzdžiui, įsteigę lietuvišką diviziją, norime ją sunkinti, kurti tankų batalioną, vystyti oro gynybos pajėgumus, dronų kariuomenę – tada reikia kalbėti apie papildomą finansavimą“, – aiškino jis.
„Lygiai taip pat yra su privalomuoju visuotiniu šaukimu. Jeigu mes norėsime judėti link to – irgi reikės papildomo finansavimo panašaus dydžio. Tai reiškia, kad gynybos mokestis turi duoti svarų efektą, tad kalbame bent jau apie 0,5 proc. nuo bendro vidaus produkto, tai yra apie 400 ar 500 papildomų milijonų“, – tęsė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, nors dabar diskusijos yra ganėtinai aštrios, vis dėlto, jos realių rezultatų šiemet jau neatneš.
„Galime diskutuoti, bet sprendimų nebus. Sausio mėnesį Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas sukvies visas parlamentines frakcijas, sėsime ir paprašysime Finansų ministerijos pateikti įvairiausius skaičiavimus, kokios mokesčių kombinacijos galėtų duoti tam tikrą efektą, tą būtent 0,5 proc. (papildomai) efektą“, – teigė jis.
Anot L. Kasčiūno, variantų gali būti daug ir įvairių, o dabartines diskusijas galima vertinti kaip tam tikro idėjų banko formavimą.
„Tada jau mes sausį modeliuosime, kokios situacijos, kokie sprendimai yra geriausi ir kurie iš jų gali sulaukti palaikymo, nes čia, be jokios abejonės, reikės daugumos Seime“, – teigė jis.
Siūlo specialų gynybos mokestį
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis – tai, ko gero, pirmasis žmogus, iš kurio lūpų nuskambėjo mintis apie atskirą gynybos mokestį. Tiesa, valdžia ypač rimtai šios minties neįvertino, tačiau, pasak paties A. Romanovskio, verslas su šią idėją pasiūlė tą pačią dieną, kai prasidėjo aktyvioji Rusijos agresija prieš Ukrainą.
„Faktas kaip blynas, kad, jeigu mes norime gintis, mums reikia ir patiems turėti tuos pajėgumus. Pavyzdžiui, kai mes apie tą patį visuotinio šaukimo modelį kalbame, dažniausiai pasigirstantis oponentų argumentas yra tai, kad tam reikia labai daug pinigų, bet, jeigu mes turime visuomenę, o visuotinis šaukimas yra svarbus tiek visuomenei, tiek kariuomenei, tiek tam pačiam netgi verslui, jeigu mes turime sutarimą, kad einame link to – viskas, sėdame ir galvojame, kad tuos pinigus gynybos mokesčio galime nukreipti taip, jog visuomenėje atsirastų maksimaliai daug žmonių, kurie būtų ne tik norintys pasipriešinti agresijai, bet ir mokantys, galintys tai daryti“, – teigė jis.
Tiesa, problema šioje vietoje išlieka ne tik finansinė. Vis dažniau kalbama ir apie tai, kad nėra pakankamai instruktorių, apmokymų sistemų ir kad kariuomenė nėra pakankamai pajėgi užtikrinti visuotinio šaukimo mastų, tačiau A. Romanovskis ir šioje vietoje turi savų argumentų.
„Mes nekalbame apie tai, kad nuo sausio 1 bus visuotinis šaukimas. Jeigu mes dabar esame apsisprendę statyti 2 milžiniškus vėjo parkus jūroje, kurių bendra vertė bus kokie 8 milijardai, mes nesakome, kad jie rytoj atsistos. Mes sakome, kad jie pasidarys ten po 5 metų, bet į tą (pusę) einame“, – teigė jis.
Kitaip tariant, A. Romanovskio manymu, visuotinio šaukimo idėją žmonės turi išgirsti gerokai anksčiau nei ji virs realybe.
„Yra Seimo patvirtinta nacionalinio pilietinio pasipriešinimo darbotvarkė, kurioje yra pasakyta, kad penktokai-devintokai jau turi turėti privalomąjį pasirengimo kursą, kad jie suprastų, ką reiškia ginti savo šalį, kodėl tai yra svarbu. Konstitucijoje yra parašyta, kad kiekvieno iš mūsų ne teisė, bet pareiga yra ginti savo tėvynę“, – teigė jis.
Grįždamas prie specialaus gynybos mokesčio minties, pašnekovas pasidalijo konkrečiomis idėjomis, kaip visa tai galėtų ir turėtų atrodyti.
„Reikia pripažinti, kad nėra daug šalių, kurios turi specifinį gynybos mokestį. Pavyzdžiui, Kipras turi gynybos fondą, į kurį nuo skirtingų pajamų kategorijų tiek gyventojai, tiek įmonės susimoka specifinį būtent gynybos mokestį ir, tikriausiai, mūsų pagrindinis tikslas, kad tiek gyventojai, tiek verslas žinotų, kad jie specifiškai sumoka tam tikrą mokestį, kuris yra skirtas gynybai, ne kažkam kitam. Kaip pavyzdys – LRT žino, kad jie gauna tam tikrą procentą savo išlaikymui. Taip ir čia mes visi žinotumėme, kad tai yra viena iš motyvacijų mums mokėti visus mokesčius, nes, mokėdami mokesčius, mes tuo pačiu sumokame dar gynybos mokestį, kuris eina į mūsų visų aiškiai suprantamą naudą“, – aiškino jis.
Anot A. Romanovskio, tam, kad tokie sprendimai būtų priimti, reikia plataus sutarimo.
„Turi būti sutarimas tarp politikų, tarp visuomenės ir verslo, nes čia yra socialinis kontraktas“, – teigė jis.
Trūksta aiškumo
Savo įžvalgos gynybos finansavimo klausimais pasidalijo ir ekonomistas, premjerės patarėjas prof. Raimondas Kuodis, kuris teigė į visų šių pasiūlymų chorą galintis pateikti ir, jo akimis, kitus gynybos klausimą galinčius padėti spręsti siūlymus.
„Žinoma, lengva čia esamus mokesčius pakelti tiems, kas moka, bet egzistuoja dar „Gyvulių ūkis“, kuris ir yra pamatinė priežastis, kodėl mums daug dešimtmečių trūko pinigų finansavimui ne tik gynybos, bet ir kitų svarbių socialinių sričių“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, apskritai, ekonomistai mėgsta priskirti mokesčius atskiroms sritims, kad visiems būtų aišku, kam ir už ką yra mokama, tačiau šioje vietoje – problema yra kita.
„Visai neblogai būtų turėti ir švietimo draudimo mokestį, ir panašiai, bet dabar, man atrodo, per abstraktus yra kalbėjimas apie gynybą. Kai jūsų vaikai prašo kokio 100 eurų, jūs vis tiek paklausiate kelių kontrolinių klausimų – kam jų konkrečiai reikės, gal yra kitų alternatyvų? Kaip man kalba, kad reikia pinigų gynybai, aš nelabai suprantu, kam jų reikia, nes tai gali būti ir esamų karių algų pakėlimas, ir kažkoks naujų karių pasamdymas, ginkluotės pirkimas. Jeigu tai ginkluotės pirkimas – tai ką pirksime? Tankus? Ar statome dronų gamyklas su kažkokia dirbtinio intelekto galimybe juos valdyti?“, – kėlė klausimus R. Kuodis.
Pasak jo, reikia neprarasti sveiko proto ir aiškiai apsvarstyti, kam ir kiek pinigų gali prireikti.
„Ar nuperkame vieną tanką, kuris mūšio lauke būna 5-7 minutes, ar už to vieno tanko pinigus pasidarome tūkstantį kokių nors dronų ir panašiai? Čia yra klausimai, kurie jau šiame etape turėtų būti dedami ant stalo. Tada mes matysime, kiek tam reikia pinigų, nes toks abstraktus šnekėjimas, kad dabar reikia 3 proc. BVP, 4 proc. BVP – mes galime kalbėti, bet tai nedaro nieko aiškiau“, – teigė R. Kuodis.
Taigi, pasak pašnekovo, šioje vietoje turėtų atsirasti rimtos ir aiškios diskusijos.
„Norėtųsi skaidresnio diskurso šiuo klausimu, nes dabar gali būti, kad čia pririnksime pinigų ir išleisime juos II Pasaulinio karo tankams“, – teigė profesorius.
Rusija yra kardinaliai pasikeitusi
Vertinant esamą situaciją, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis taip pat siūlė rimtai atsižvelgti į tai, kas yra politinės kovos, o kas yra realios grėsmės.
„Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad, nors kai kurie sako, kad grėsmės buvo seniai žinomos, tai yra ir prieš 10, ir prieš 15 metų, bet reikia žinoti, kad dabar Rusija yra kardinaliai pasikeitusi ir ji yra nebe tokia, kokia buvo 2022 metų netgi pradžioje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ta valstybė, nors ji ir deklaruodavo savo agresyvius tikslus, ji formatavosi į kariaujančią valstybę, tai yra ji įgyvendina represinį režimą, apie laisvą žodį jau net nešneku, ir ji taip pat bekariaudama paleido visą savo gynybos pramonę, ir ji oficialiai pradėjo kalbėti, ir ne tik kalbėti, bet ir rodyti, kad jos tikslas yra Vakarai.
Ji pradėjo reorganizuoti ir reformuoti Vakarų Kaliningrado apygardą, kuri būtent ir yra nukreipta į Rytų Europą, tai yra į Baltijos valstybes, į Suomiją. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis procesas neturi galimybės būti apgręžtas. Bent jau tol, kol Putino režimas gyvuoja – tai yra judėjimas viena kryptimi“, – teigė V. Malinionis.
Anot jo, jeigu turime kaimynę, kuri mobilizuojasi karui – turime reaguoti atitinkamai ir į situaciją žiūrėti labai rimtai.
„Nors ir esame NATO nariai, ir turime įsipareigojimus, ir žodinius pažadus iš kitų valstybių, bet mums reikia irgi savo pavarą įjungti žymiai aukštesnę“, – teigė pašnekovas.
Visą laidą rasite Žinių radijo portale:
